Download 2013/2014 (1) - Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Lithuanian Free Market Institute Lietuvos laisvosios rinkos institutas LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) Parengė / Prepared by: Vytautas Žukauskas Vertė / Translated by: Emilis Martinavičius Tyrimą finansuoja / Funded by: ERGO Life Insurance SE Vilnius, 2013 © Lietuvos laisvosios rinkos institutas ISSN 1648 - 4673 Turinys Contents įVADAS.................................................................. 2 INTRODUCTION................................................ 12 Investicijos, našumas ir darbo užmokestis....................................................... 2 Investment, productivity and wages....................................................... 12 Lietuvos ekonomika.....................................6 Lithuanian economy.................................. 16 Išvados............................................................. 10 Conclusions.................................................. 21 Tyrimo ekspertai......................................... 23 SURVEY PARTICIPANTS.................................... 23 Kaip susiję investicijų lygis, našumas ir darbo užmokestis?..............................................3 Ką apie investicijų, produktyvumo ir darbo užmokestį rodo statistiniai duomenys?...............3 BVP, kainų augimas ir nedarbas: ekonomika ir toliau augant, nedarbas mažės................................................... 6 Importas ir eksportas: Lietuvos užsienio prekybos apimčių augimas lėtės.........................7 Šešėlinė ekonomika ir mokesčių našta: rinkos dalyvių vertinimu šešėlio mažėja....................................................7 Darbo užmokestis ir toliau augs.........................9 Verslas ir investicinė aplinka: daugiausia kliūčių kyla dėl įstatymų....................................9 What is the relationship between level of investment, productivity and wages?...........13 What can be seen regarding investment, productivity and wages from statistical data?...13 GDP, price growth and unemployment: economy continues growing, unemployment declines.................................... 16 Imports and exports: growth of Lithuanian trade volume to decrease..................................17 The shadow economy and tax burden: according to market participants, the shadow economy is decreasing...................17 Personal earnings will continue to grow........... 19 Business and investment environment: most obstacles posed by laws........................... 19 2 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) ĮVADAS Jūsų rankose trisdešimt antrasis Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliekamas Lietuvos ekonomikos tyrimas. Tyrimą rengiame jau daugiau nei penkiolika metų. Per tiek laiko supratome, kad metai iš metų atsiranda temų, kurių svarba Lietuvos ir pasaulio ekonomikoje verčia išsiplėsti, jų nagrinėjimui poros įprastų pastraipų nebeužtenka. Dėl šios priežasties Lietuvos ekonomikos tyrimas tapo teminis, t.y. kiekviename numeryje bus nagrinėjama pasaulio ar Lietuvos ekonomikai aktuali ir svarbi tema. Šio tyrimo tema – investicijos, produktyvumas ir darbo užmokestis. Pirmojoje tyrimo dalyse bus teoriškai ir empiriškai nagrinėjimas ryšys tarp investicijų, darbo produktyvumo ir darbo užmokesčio Lietuvoje ir visoje Europoje. Antroje Lietuvos ekonomikos tyrimo dalyje pateikiame pagrindinių ekonominių rodiklių prognozes 2012 ir 2013 metams, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgiame veiksnius, galėjusius turėti įtakos respondentų vertinimams ir lūkesčiams. Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimai ir prognozės remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, grindžiama racionaliųjų lūkesčių teorija1. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, formuoja, naudodami visą jiems prieinamą informaciją. Vertinimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos jie turi. Manoma, kad daugiausia informacijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuolat naudojantys ją tiesioginėje veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus. Iš viso apklausoje dalyvavo 55 ekspertai. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – apklausoje dalyvauti kviečiami 1 Vienas žinomiausių ekspertų sutarimo paradigma grindžiamų tyrimų yra nuo 1946 m. JAV atliekamas „Livingston“ tyrimas. Jo rezultatai reguliariai skelbiami Filadelfijos federalinio rezervo banko interneto puslapyje (žr. http://www.philadelphiafed.org). sėkmingai dirbančių įmonių specialistai. Respondentai prašomi nurodyti ne atstovaujamos įmonės ar šakos rodiklius, bet bendras šalies realijas atitinkančias reikšmes, remiantis visa jiems prieinama informacija. Reikia paminėti, kad apklausos dalyvių prašoma įvertinti ir prognozuoti tik tuos rodiklius, kuriuos, jų manymu, jie gali įvertinti. Dauguma šios apklausos respondentų yra dalyvavę LLRI tyrime ir anksčiau. Apklausos dalyvių sąrašas teikiamas leidinio pabaigoje. LLRI dėkoja tyrimo dalyviams ir rėmėjams, taip pat visiems, pateikusiems pastabų ir pasiūlymų. Investicijos, našumas ir darbo užmokestis Dideli pajamų, vidutinio darbo užmokesčio skirtumai tarp Europos Sąjungos šalių žinomi daugeliui, apie juos dažnai užsimenama nagrinėjant Europos šalių ekonomikų skirtumus. Šių skirtumų priežasčių yra įvardijama įvairių. Pavyzdžiui, kartais nagrinėjant vidutinio darbo užmokesčio skirtumus įvardijama mokesčių, darbo santykių reguliavimo, socialinė politika, minimalios algos reikalavimai, šalies dydis ir konkurencijos intensyvumas tarp šalyje veikiančių įmonių ir kiti veiksniai. Kartais šios priežastys būna paremtos labiau emocija, įsitikinamais, o ne ekonomine teorija ar faktais. Tenka išgirsti, kad darbo užmokesčio skirtumus lemia skirtingi santykiai tarp darbuotojų ar darbdavių, didesnis ar mažesnis verslininkų noras dalintis su darbuotojais įmonės pajamomis ir pan. Šioje Lietuvos ekonomikos tyrimo dalyje bus nagrinėjama viena iš svarbiausių priežasčių, lemiančių darbo užmokesčių skirtumus tarp Europos Sąjungos šalių – t. y. investicijų lygis ir darbo produktyvumas. Ryšys tarp investicijų, produktyvumo ir darbo užmokesčio bus nagrinėjamas tiek iš teorinės perspektyvos, tiek iliustruojant empirika, t.y. ekonomine statistika. 3 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) Kaip susiję investicijų lygis, našumas ir darbo užmokestis? Lietuvoje pernelyg miglotai suprantama politinių sprendimų, kurie gerina šalies investicinį patrauklumą, svarba. Taip pat nepakankamai įvertinama sprendimų, kurie blogina investicines sąlygas, žala. Taip yra todėl, kad dažnai vyrauja supratimas, kad investicijos reikalingos tik didiesiems verslininkams ir kad „paprastiems“ žmonėms palanki investicinė aplinka ne tik nepadeda, t. y. nedidina jų pajamų, tačiau dar ir atveria kelią savivalei ir išnaudojimui. Tačiau tikroji padėtis yra visai kitokia. Atlyginimų augimas rinkos ekonomikoje yra susijęs su šalies produktyvumu ir investicijų lygiu. Atlyginimai didėja tuomet, kai: a) didėja žmonių darbo produktyvumas, t. y. kai dirbdamas žmogus sukuria daugiau, ir b) kai įmonės yra priverstos konkuruoti dėl darbuotojų siūlydamos jiems didesnius atlyginimus. Tam, kad kiltų atlyginimai turi didėti tokių darbo vietų ir tokių darbuotojų, kurie sugeba sukurti daug. Kaip didinti darbo našumą ir žmonių pajamas? Ekonomikos teorija atskleidžia kelis produktyvumo didėjimo šaltinius. Pirmas – darbo pasidalijimas ir specializacija. Jis svarbus šalies viduje, kuomet žmonės specializuojasi pasirinkdami profesiją, konkuruojantys subjektai gamina ir teikia tas prekes ir paslaugas, kurias gaminti ir teikti moka labiausiai. Specializacija ir darbo pasidalijimas svarbu ir tarptautiniu mastu, kuomet šalys išnaudoja savo konkurencinius pranašumus, paklausiausias savo gaminamas prekes eksportuoja ir importuoja tai, ką gaminti yra santykinai per brangu. Antras produktyvumo šaltinis yra inovacijos, t. y. naujų technologijų kūrimas ir pritaikymas. Šis produktyvumo šaltinis pagrįstas tuo, kad taikant inovatyvias technologijas, pažangius vadybos metodus sukuriama didesnė vertė, labiau vartotojų poreikius atitinkančios prekės ir paslaugos sunaudojant mažesnį kiekį išteklių. Su antruoju yra susijęs trečiasis produktyvumo šaltinis – investicijos. Inovacijos įmonėse retai gali būti pritaikomos be investicijų. Jos įgalina darbuotojus veikti, suteikia jiems tokias gamybos priemones, kurios leidžia per tą patį kiekį darbo valandų pagaminti daugiau prekių ir paslaugų. Tad investicijos į gamybos priemones, kapitalines gėrybes didina darbo produktyvumą, kuris yra būtina darbo užmokesčio didėjimo prielaida. Investicijos Augantis darbo produktyvumas Didesnis darbo užmokestis Kartais investicijų, produktyvumo ir darbo užmokesčio ryšys yra kritikuojamas pateikiant pavyzdžius, kuomet skirtingose šalyse tą patį darbą atliekantys žmonės, naudodamiesi tomis pačiomis gamybos priemonėmis gauna labai skirtingą darbo užmokestį. Pavyzdžiui, valytojas Lietuvoje gauna daug mažesnį atlygį nei Vokietijoje, nors jų produktyvumas yra toks pats arba skiriasi daug mažiau nei jų darbo užmokestis. Tačiau šis pavyzdys nepaneigia ryšio tarp produktyvumo ir darbo užmokesčio. Didesnį atlyginimą Vokietijoje dirbančiam valytojui darbdavį verčia mokėti tai, kad Vokietijoje darbo produktyvumas yra didesnis ne konkrečiai valymo paslaugose, o kituose sektoriuose. Samdydamas valytoją Vokietijoje darbdavys netiesiogiai konkuruoja ir su visomis kitomis šio darbuotojo įsidarbinimo galimybėmis bei profesijos pasirinkimais, kuriuose dėl didesnio jų produktyvumo jis gali gauti didesnį darbo užmokestį. Tai, kad Vokietijos pramonė yra daug produktyvesnė už Lietuvos, netiesiogiai daro įtaką visų kitų profesijų darbo užmokesčiui (taip pat ir valytojams), nes kiti sektoriai privalo konkuruoti ir prisitraukti darbuotojus. Taigi, investicijos didina darbo produktyvumą, o produktyvumo didėjimas šalyje esant konkurencinei aplinkai didina darbo užmokestį, nes darbą padaro labiau geidžiamu ir ribotu gamybos veiksniu. Ką apie investicijų, produktyvumo ir darbo užmokestį rodo statistiniai duomenys? Statistika rodo tamprų ryšį tarp investicijų kiekio, darbo produktyvumo bei vidutinio darbo užmokesčio Europoje. ES šalių 2012 m. duomenimis, padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 10 tūkstančių litų, valandinis darbo produktyvumas šalyje išauga 3,4 Lt, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 433 Lt. Ryšio tarp investicijų ir darbo užmokesčio dydžio tamprumą atspindi R2 statistika (determinacijos koeficientas), kuri siekia net 80 proc. Tai reiškia, kad iki 80 procentų darbo užmokesčio dydžio Europos šalyse skirtumo (pasiskirstymo) gali būti paaiškinta investicijų skirtumais ir lygiu šiose šalyse. Kad ir kiek besidžiaugtume sėkmingais užsienio ir Lietuvos įmonių investicijų pavyzdžiais, bendras investicijų lygis Lietuvoje yra itin mažas lyginant su kitomis ES šalimis. Sukauptų investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, Lietuvoje apie 3 kartus 4 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) Investicijų ir darbo užmokesčio ryšys Europoje 60 Valandinis darbo užmokestis 2012 m. (Eurai) 50 NORVEGIJA ŠVEDIJA 40 DANIJA BELGIJA PRANCŪZIJA SUOMIJA OLANDIJA AUSTRIJA VOKIETIJA AIRIJA ITALIJA 30 JUNGTINĖ KARALYSTĖ 20 SLOVĖNIJA 10 LENKIJA RUMUNIJA 0 ČEKIJA SLOVAKIJA LATVIJA VENGRIJA ESTIJA LIETUVA 0 y = 0.2594x + 0.1115 R² = 0.7986 50 100 150 200 250 Sukauptų investicijų kiekis tenkantis vienam gyventojui 2012 m. (1000 eurų/žmogui) atsilieka nuo ES vidurkio, 7 kartus nuo Norvegijos, 3 kartus nuo Vokietijos ir 60 proc. nuo Estijos. Visose Skandinavijos šalyse, kurios dažnai minimos kaip siektinas pavyzdys Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, sukauptų investicijų kiekis yra bent tris kartus didesnis nei Lietuvoje. Tai suteikia šiek tiek kitą perspektyvą vadinamajam skandinaviškam gerovės valstybės modeliui. Šiose šalyse, kurios dažnai minimos kaip didelių mokesčių, plačių socialinių garantijų ir stiprios darbuotojų apsaugos šalys, ekonomikos produktyvumo pagrindą sudaro ilgai kaupta ir didelė investicijų bazė. Didesnius mokesčius ir perskirstymą šios šalys geba įgyvendinti pirmiausia dėl to, jog Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Danijos vidutinis ekonomikos produktyvumas yra 5 kartus didesnis nei Baltijos šalyse. Nepaisant to, jog Lietuva atsilieka pagal investicijų kiekį Europoje, pozityvu yra tai, kad pagal sukauptų investicijų augimo 2002-2012 m. duomenis Lietuva yra tarp šalių, kuriose investicijų kiekis augo sparčiausiai. Per dešimt metų investicijų kiekis tenkantis vienam gyventojui daugiau nei padvigubėjo. Taip pat sparčiai šis rodiklis augo tokiose šalyse kaip Rumunija, Ukraina, Estija, Slovakija. Lėčiausiai investicijų kiekis šiuo laikotarpiu augo tokiose šalyse kaip Vokietija, Šveicarija, Airija, Olandija. Taigi čia galima pastebėti dėsningumą, kad ten, kur investicijų yra mažiau, jų kiekis augo sparčiau, ir atvirkščiai. Taip visų pirma yra dėl to, kad esant santykinai žemam investicijų lygiui pelningų investicijų projektų ir produktyvumo didėjimo potencialas yra didesnis. Pagal investicijų augimą Lietuva tarp pirmaujančių Pagal investicijų kiekį Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos vidurkio 7.0 250 6.0 5.0 4.3 4.0 150 2.8 3.0 2.0 1.0 2.2 2.1 1.9 1.7 1.7 1.6 1.5 1.5 1.5 1.4 1.4 1.4 1.4 1.3 1.3 1.3 1.3 1.1 1.0 100 50 75 61 63 67 68 69 41 49 31 15 20 119 120 99 100 101 104 109 136 143 Sukauptų investicijų kiekio, tenkančio vienam gyventojui augimas 2002–2012 m., kartai Šaltinis: Euromonitor Norvegija Danija Austrija Švedija Olandija Vokietija Prancūzija Italija Belgija Airija Suomija Latvija Jungtinė Karalystė Čekija Slovėnija Estija Slovakija Lietuva Vengrija Airija Šveicarija Olandija Vokietija Čekija Danija Italija Suomija Belgija Jungtinė Karalystė Austrija Švedija Prancūzija Lenkija Slovėnija Vengrija Lietuva Norvegija Estija Slovakija Ukraina 0 Rumunija 0.0 220 200 Lenkija 7.0 Rumunija 8.0 Sukauptų investicijų kiekis tenkantis vienam gyventojui 2012 m. (1000 eurų/žmogui) Šaltinis: Euromonitor 5 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) 12 metų sukauptų investicijų ir darbo produktyvumo dinamika Lietuvoje rodo, kad šiuo laikotarpiu investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, ir darbo produktyvumas didėjo labai panašiu tempu. Nuo 2000 iki 2012 m. investicijų kiekis išaugo 2,1 karto, produktyvumas – apie 1,8 kartus. Įdomus yra 2008-2009 m. laikotarpis, kuomet prasidėjus ekonominei krizei Lietuvoje (2008 m.) tiek sukauptų investicijų kiekio, tiek darbo produktyvumo augimas ėmė lėtėti, o 2009 m. abiejų rodiklių reikšmės sumažėjo. Nuo 2010 m. tiek darbo jėgos produktyvumas, tiek sukauptų investicijų kiekis vėl didėjo. Kartu su investicijų kiekio augimu Lietuvoje didėjo ir darbo produktyvumas 35 12 11 10 9 8 7 6 5 4 Įdomu tai, kad nors Klaipėdoje investicijų kiekis yra didesnis, tačiau Vilniaus apskritis vidutiniu darbo užmokesčiu pakankamai ženkliai lenkia Klaipėdos apskritį. Tačiau tai galima paaiškinti keletu veiksnių. Pirma, į Klaipėdos apskritį įeina Mažeikių rajonas, kuriame dėl čia įsikūrusios akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ yra neįprastai didelis investicijų kiekis. Klaipėdos apskrities investicijų lygį taip pat stipriai kelia Klaipėdos uosto infrastruktūra bei Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Antra, Vilniuje darbo užmokestis yra didesnis ne tik dėl didmiesčio ir sostinės statuso, bet ir dėl to, kad čia įsikūrę dauguma valstybės institucijų. Šaltiniai: Eurostat, Euromonitor Ši analizė rodo, kad jei ekonominės politikos formuotojai ir įgyvendintojai galvoja apie žmonių pajamas ir norima, kad jos didėtų, turi būti galvojama apie sprendimus, gerinančius investicinę aplinką. Tai patvirtina ne tik ekonomikos teorija, tačiau ir duomenys apie investicijas, produktyvumą ir darbo užmokestį Europoje. Investuoti palanku Lietuvoje turi būti ne išrinktiesiems ir privilegijuotiems, o visam smulkiam ir stambiam verslui, Lietuvos ir užsienio. Tai yra ekonominės gerovės ir augančių pajamų šaltinis. Panašus ryšys tarp investicijų ir darbo užmokesčio yra ir atskirose Lietuvos apskrityse. Tose Lietuvos apskrityse, kur materialinių investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra didesnis – didesnis ir vidutinis bruto darbo užmokestis. 2011 m. mažiausiai materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, buvo Tauragės apskrityje – 2,7 tūkstančio litų. Šioje apskrityje taip pat buvo ir mažiausias vidutinis darbo užmokestis. Daugiausia investicijų ir didžiausias darbo užmokestis buvo Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Investicinės aplinkos gerinimui erdvės Lietuvoje tik rai yra. Reikia supaprastinti teritorijų planavimą, modernizuoti Darbo kodeksą, įvesti „Sodros“ lubas ir nulinį pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, gerbti privačią nuosavybę, paprastinti mokesčių administravimą ir užtikrinti investicinės aplinkos ilgalaikį stabilumą. Be to, galvojant apie sprendimus, gerinančius investicinę aplinką, labai svarbu susilaikyti nuo tokių, kurie ją blogintų. 30 25 20 15 10 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Sukauptų investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui (eurai, skalė kairėje) Valandinis darbo jėgos produktyvumas (eurų/žmogui, skalė dešinėje) Investicijų ir darbo užmokesčio ryšys Lietuvos apskrityse 2011m. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2011m., Lt 2400 Vilniaus 2300 2200 2100 LIETUVA 2000 Klaipėdos Kauno 1900 Telšių 1800 Panevėžio 1700 Utenos Alytaus Šiaulių Marijampolės y = 0.1378x + 1252 R² = 0.6763 Tauragės 1600 1500 2000 3000 4000 5000 6000 Materialinių investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, 2011 m., Lt 7000 8000 6 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) Lietuvos ekonomika BVP, kainų augimas ir nedarbas: ekonomikai toliau augant, nedarbas mažės LLRI tyrime bendrasis vidaus produktas apibrėžiamas kaip šalies viduje per tam tikrą laikotarpį galutiniam vartojimui pagamintų prekių ir paslaugų verčių suma, įskaitant ir šešėlinėje rinkoje sukurtą vertę. kos 2013 m. neaugs, o 2014 m. augs 1,4 proc. Taigi, Baltijos šalių ekonomikos sugeba išlaikyti augimą tuomet, kai visa Europa vis dar trypčioja vietoje. Nedarbo lygis laikotarpio pabaigoje, proc. 25 20 15,9 15 10 LLRI tyrime vartotojų kainų pokytis apibrėžiamas kaip prekių ir paslaugų, skirtų vartoti namų ūkyje, vidutinių kainų pokytis per metus, lyginant kainų lygius metų pabaigoje. Nedarbo lygis LLRI tyrime apibrėžiamas kaip bedarbių – darbingo amžiaus asmenų, neturinčių darbo ir ieškančių jo, bet nebūtinai užsiregistravusių Darbo biržoje – skaičiaus ir darbo jėgos santykis. Darbo jėga – tai visi darbingo amžiaus gyventojai. LLRI tyrimo dalyviai buvo paprašyti įvertinti nedarbo lygį šalyje metų pabaigoje. Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, Lietuvos ekonomika augs panašiu tempu kaip ir 2012 m., nedarbo lygis ir toliau mažės. Rinkos dalyviai 2013 ir 2014 m. prognozuoja kiek lėtesnį kainų augimą nei 2012 m. BVP augimas, proc. 15,0 10,0 6,7 7,6 5,0 0,0 -5,0 -10,0 6,8 3,3 4,9 -1,1 2,2 4,2 5,2 10,3 7,4 7,8 7,8 9,8 7,4 6,8 6,5 7,2 7,9 3,4 1,6 1,4 3,7 3,7 3,4 4,3 3,3 3,2 3,5 -4,2 -14,5 -15,0 -20,0 6,0 2,9 -14,8 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p Lietuva – LLRI tyrimas Lietuva – SD, FM Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (SD), Lietuvos finansų ministerija (FM), 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas Rinkos dalyvių vertinimu, 2013 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,2 proc. Ši prog nozė yra labai panaši į tą, kurią rinkos dalyviai pateikė 2013 m. pradžioje. Tai reiškia, jog rinkos lūkesčiai dėl 2013 m. ekonomikos augimo nepakito. Ekspertų vertinimu, Lietuvos ekonomika 2014 m. turėtų augti 3,5 proc. „Eurostat“ duomenimis Baltijos šalys yra greičiausiai Europos Sąjungoje augančios ekonomikos. Prognozuojama, kad Estija ir Latvija 2013-aisiais augs atitinkamai 3 ir 3,8 proc. , o 2014-aisiais atitinkamai 4 ir 4,1 proc.. Bendrai visų ES šalių ekonomi- 17,2 16,9 17,9 13 12,9 13 10,5 12,4 14,1 13,9 12,7 15,6 11,6 10,6 11 9,6 5 0 7,9 7,3 5,0 4,4 7,1 16,8 14,8 12,9 15,2 11,5 10,7 13,9 13,2 11,5* 10,5* 6,6 4,8 4,2 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p Lietuva –SD, FM Lietuva – LLRI tyrimas * Vidutinis metinis nedarbo lygis Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (SD), Lietuvos finansų ministerija (FM), 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas Ekspertų vertinimu, nedarbo lygis Lietuvoje turėtų mažėti ir toliau. 2013 m. nedarbo lygis Lietuvoje turėtų siekti apie 11,5 proc. arba 1,4 proc. punkto mažiau nei 2012 m . Rinkos dalyvių nuomone, nedarbo lygis 2014 m. turėtų sumažėti dar 0,8 proc. siekti 10,7 proc. Darbo rinką paveikė nuo 2013 m. sausio smarkiai padidinta minimali mėnesinė alga – nuo 850 iki 1000 Lt. Pirma, 2013 m. sausio mėnesį Darbo biržoje užregistruota itin daug naujų bedarbių (net 39 tūkstančiai). Paskutinį kartą toks didelis naujų bedarbių skaičius užregistruotas tik 2010 m. balandžio mėnesį, kuomet ekonomikos padėtis buvo itin bloga. Antra, nuo 2011 m. vidurio mažėjęs jaunimo (15-24 m.) nedarbas 2013 metais ėmė didėti. Trečia, yra ženklų, jog padaugėjo atlyginimų mokėjimų „vokeliuose“, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija nuo metų pradžios sulaukė daugiausiai pranešimų dėl algos vokelyje nei bet kada ankstesniais metais. Taigi, nors darbo lygis mažėja, minimalios mėnesinės algos padidinimas sulėtino šį procesą. Metinis vartotojų kainų pokytis laikotarpio pabaigoje, proc. 12 9,9 10 8,1 8 6 5,5 4 2 0 -2 8,5 7,2 2,9 2,9 2,3 1,4 2,58 1,4 2 2,4 2,4 3,9 4,6 4,5 3 0,8 0,3 -1 2 3,8 3,9 3,4 3,6 2,8 3,2 2,5 2,6 1,3 1,3* 1,6* -1,3 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p LLRI tyrimas SD, FM * Vidutinis metinis indekso pokytis Šaltiniαι: Lietuvos statistikos departamentas (SD), Lietuvos finansų ministerija (FM), 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas 7 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) Rinkos dalyvių vertinimu, vartotojų kainų augimas 2013 m. turėtų sudaryti apie 2,5 proc. arba 1,1 proc. mažiau nei 2012 m. 2014 m. prognozuojamas panašus, t. y. 2,6 proc. kainų augimas. Įdomu tai, kad rinkos dalyviai prognozuoja spartesnį kainų augimą nei Finansų ministerija, kurios prognozė yra apie 1,5 proc. Importas ir eksportas: Lietuvos užsienio prekybos apimčių augimas lėtės Tyrime importo ir eksporto augimas apibrėžiamas kaip per metus oficialiai deklaruojamų ir nedeklaruojamų atitinkamai importuotų ir eksportuotų prekių ir paslaugų vertės pokytis, palyginus su prieš tai buvusiu laikotarpiu. Užsienio prekybos augimas, proc. 12 13 13 16 13 12 11 12 12 16 17 15 14 14 13 Šešėlinės ekonomikos dalis BVP, proc. 16 16 12 10 10 9 9 9 -13 -18 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p Importas Eksportas Šaltinis: 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas Nors Lietuvos užsienio prekybos apimtys pastaraisiais metais smarkiai augo, rinkos dalyviai prognozuoja, kad šis augimas sulėtės. 2012 m. eksporto ir importo augimas nominalia apimtimi siekęs 12 ir 10 proc. 2013 m. sulėtės iki atitinkamai 10 ir 9 proc. Anot ekspertų, 2014 m. eksporto augimas ir vėl lėtės, sieks apie 9 proc. Reikia turėti omenyje, kad ši prognozė buvo daryta prieš Rusijai apribojant Lietuvos maisto produktų įvežimą į šią šalį, todėl galimai ji neįvertino šio veiksnio įtakos Lietuvos eksportui. Tai gali pakoreguoti Lietuvos eksporto duomenis, kadangi Rusija yra reikšmingas Lietuvos prekybos partneris. 2012 m. eksportas į Rusiją sudarė apie 20 proc. viso Lietuvos eksporto. Šešėlinė ekonomika ir mokesčių našta: rinkos dalyvių vertinimu šešėlio mažėja Šešėlinė ekonomika LLRI tyrime suprantama kaip per metus galutiniam vartojimui šalies viduje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų, oficialiai nedeklaruojamų dėl mokesčių ar reguliavimų, vertė. 30 27 28 24 22 23 22 19 20 20 20 21 21 27 27 24 23 21 18 18 10 97 19 98 19 99 20 00 20 01 20 02 20 03 20 04 20 05 20 06 20 07 20 08 20 09 20 10 20 11 20 12 20 13 p 20 14 p 17 12 Ekspertų vertinimu, šešėlinės ekonomikos sumažės. 2010 m. šešėlinės ekonomikos dalis BVP buvo didžiausia ir siekė 28 proc. BVP. Tyrimo duomenimis, 2011 ir 2012 m. ši dalis mažėjo labai lėtai, vos po pusę procentinio punkto. Tačiau rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2013 m. šešėlio sumažės net trimis procentiniais punktais – šešėlinė ekonomika sudarys apie 24 proc. BVP. 2014-iems metams prognozuojamas dar kiek mažesnis – 23 proc. šešėlinės ekonomikos dydis nuo BVP. Svarbu tai, kad nors šešėlio ir mažėja, jo vis dar yra daugiau nei laikotarpiu prieš ekonominį nuosmukį. 19 20 15 10 5 0 -5 -10 -15 -20 -25 16 Santykinė mokesčių našta LLRI tyrime – visų mokestinių valstybės bei savivaldybių biudžetų ir fondų pajamų santykis su bendruoju vidaus produktu. Šaltinis: 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas Rinkos dalyvių vertinimu mažėjančią šešėlinę ekonomika gali lemti po truputį gerėjanti šalies ekonominė padėtis, t.y. augančios žmonių pajamos, mažėjantis nedarbas bei valdžios institucijų veikla kovojant su šešėliu. Nors šešėlį sukeliančių mokesčių ar reguliavimų reikšmingo mažinimo nebuvo, tačiau šešėlio sumažėjimui užtenka to, jog legali ekonomikos dalis augtų sparčiau nei šešėlinė. Tačiau nepaisant paspartėjusio šešėlinės ekonomikos mažėjimo, įvertinus šešėlio mažėjimo greitį iki krizės buvęs šešėlio lygis bus pasiektas tik 2018 m. Opiomis problemomis išlieka akcizinių prekių šešėlis (t.y. cigarečių, alkoholinių gėrimų ir kuro kontrabanda bei nelegali prekyba), taip pat – darbo rinkos šešėlis, t.y. vokeliai ir nelegalus darbas. Rinkos dalyviai taip pat buvo klausiami, kokia dalis Lietuvos įmonių ir fizinių asmenų 2012 m. bent dalį savo veiklos vykdė šešėlinėje ekonomikoje. Ekonomikos tyrimo rezultatai rodo, jog į šešėlį buvo įsitraukę apie 41 proc. fizinių asmenų ir namų ūkių. Juridinių asmenų, įmonių dalis, bent dalį savo veiklos vykdžiusi šešėlyje buvo mažesnė – apie 27 proc. Taigi, nepaisant mažėjančio šešėlio „gylio“, t.y. šešėlyje sukuriamos pridėtinės vertė, šešėlio „plotis“, t.y. fizinių ir juridinių asmenų kiekis, įsitraukęs į šešėlį – nemažėja. 8 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) Kokia dalis Lietuvos įmonių ir fizinių asmenų 2012 m. bent dalį savo veiklos vykdė šešėlinėje ekonomikoje? 45% 41% 40% Kokia atsiskaitymų grynaisiais pinigais vertės dalis Lietuvoje 2012 m. buvo nelegali (t.y. pajamos buvo neapskaitytos, nuslėpti dalis ar visi mokesčiai, atsiskaitymai tiek tarp fizinių tiek tarp juridinių asmenų)? 35% 30% 27% 24% 25% 20% 15% Nelegalūs atsiskaitymai 10% Legalūs atsiskaitymai 5% 0% Fiziniai asmenys, namų ūkiai Jurdiniai asmenys, įmonės Šaltinis: 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas Valdžios institucijos planuoja svarstyti atsiskaitymų grynaisiais ribojimą (sumai didesnei nei 10 tūkstančių litų) kaip kovos su šešėline ekonomika priemonę. Rinkos dalyvių vertinimu 2012 m. 24 proc. atsiskaitymų (tiek tarp fizinių, tiek tarp juridinių asmenų) grynaisiais pinigais vertės dalis Lietuvoje buvo nelegali. Tai reiškia, kad už tokią vertės dalį pajamos buvo neapskaitytos, nuslėpti dalis ar visi mokesčiai. Tačiau svarstant atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą reikia įvertinti tai, kad šešėlio atsiradimo priežastis nėra grynieji pinigai. Šešėlis atsiranda iš sandorio, kuris yra naudingas abiems pusėms. Šio sandorio naudingumą visada lemia mokestis ar reguliavimas. Pavyzdžiui, jei apmokestinamas paslaugų teikimas, abiems pusėms gali būti naudinga susitarti ir pasidalinti mokesčio sumą. Kuo šis apmokestinamas yra didesnis, tuo didesnė paskata šešėliui. Grynieji pinigai tėra tarpininkas, kurių pagalba šis susitarimas vyksta. Net juos uždraudus žmonės atrastų kitą mainų priemonę, pvz., užsienio valiutą, brangųjį metalą ar naudotų barterinius mainus. Mainų priemonės ribojimas gali padidinti dalyvavimo šešėlyje sąnaudas, tačiau jei šešėlio atsiradimo priežastys nenyksta arba net auga, ši veikla vis dar lieka naudinga abiems sandorio pusėms. Yra tyrimų, kurie šešėlinę ekonomiką sieja su dažnesniu grynųjų pinigų naudojimu. Svarbu ir tai, kad koreliacija nerodo priežastingumo. Ne elektroniniai atsiskaitymai lemia šešėlį, o tai, kad abu šie veiksniai yra nulemti trečiojo – šalių ekonominio išsivystymo. Skandinavijos, Vakarų Europos šalių didesnis ekonominis išsivystymas lemia tiek santykinai mažesnį šešėlinės ekonomikos dydį (didesnės žmonių pajamos reiškia mažesnes paskatas dalyvauti šešėlyje), tiek dažnesnį atsiskaitymą negrynaisiais pinigais (gyven- 76% Šaltinis: 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas tojai labiau pasitiki bankais, pripratę prie įvairesnių atsiskaitymo būdų). Todėl tik tai, kad šalyse, kur šešėlio yra mažiau, dažniau naudojamasi elektroniniais pinigais dar neparodo, kad dirbtinai sumažinus atsi skaitymus grynaisiais ir nepaveikdami tikrųjų šešėlio atsiradimo priežasčių sumažinsime šešėlį. Estijoje elektroniniais pinigais atsiskaitoma daug dažniau nei Lietuvoje, Latvijoje ar vidutiniškai Europoje, tačiau šešėlinės ekonomikos dydis yra labai panašus kaip kitų Baltijos šalių. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas turi savo neigiamų pusių. Pirma jis mažintų konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų, kuri yra svarbi. Dabar žmonės gali naudotis tiek grynaisiais, tiek elektroniniais atsiskaitymais, todėl institucijos, aptarnaujančios elektroninius pinigus, konkuruoja su grynaisiais. Tai jas verčia gerinti savo paslaugų kokybę, mažinti sąnaudas ir įkainius ir taip pritraukti naujų klientų. Tačiau jei žmonės bus verčiami naudotis elektroniniais pinigais, konkurencija bus dirbtinai apribota, atsiras prielaidos elektroninių pinigų paslaugų kokybės blogėjimui ir kainų augimui. Noras ilgainiui atsisakyti grynųjų kelia ir labai svarbių sisteminių, pinigų politikos problemų. Išleidžiamų grynųjų pinigų kiekį Lietuvoje riboja valiutų valdyba, o komercinių bankų kuriamų elektroninių pinigų kiekis yra iš esmės neribotas. Kyla klausimas, kas nutiktų pinigų kiekiui visiškai atsisakius grynųjų pinigų? Jei neliktų fizinių saugiklių, apribojimų kaip komerciniai bankai gali didinti pinigų kiekį, tai neišvengiamai reikštų infliaciją, t. y. kainų didėjimą ir dar didesnį perskirstymą per pinigų sistemą. 9 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) Santykinė mokesčių našta, proc. nuo BVP 45 41 41 40 36 36 35 35 35 37 34 33 32 36 36 36 35 34 32 30 25 p p 14 20 12 13 20 11 20 20 09 10 20 08 20 20 06 07 20 20 04 05 20 20 02 03 20 01 20 20 99 19 20 00 20 Šaltinis: 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas Tyrimo ekspertų vertinimu, santykinė mokesčių našta, kuri pastaruosius kelerius metus praktiškai nekito, turėtų kiek sumažėti. 2013 m. santykinė mokesčių našta sieks apie 34 proc. arba 2 proc. punktais mažiau nei 2012 m. Tačiau, ekspertai mano, 2014 m. santykinė mokesčių našta turėtų padidėti 1 proc. punktu iki 35 proc. Darbo užmokestis ir toliau augs Vidutinis darbo užmokestis – vidutinis nurodyto laikotarpio mėnesinis atlyginimas asmeniui už darbą po mokesčių, gautas pinigais ir nebūtinai deklaruojamas. Rinkos dalyvių vertinimu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ir toliau nuosaikiai augs ne tik nominaliai, bet ir realiai, t. y. įvertinus kainų augimą. Didėjantį darbo užmokestį lemia auganti ekonomika ir mažėjantis nedarbas, kuomet darbdaviai norėdami prisitraukti tinkamos darbo jėgos yra priversti didinti darbo užmokestį. Prie statistinio darbo užmokesčio didėjimo galėjo prisidėti ir minimalios mėnesinės algos didinimas, kuomet vidurkį padidino iš statistikos iškritę tie, kurie anksčiau gaudavo mažesnį nei 1000io Lt atlyginimą. Teoriškai, jei po MMA padidinimo iki 1000 Lt būtų buvę atleisti visi žmonės, kurie dirbo pilną darbo dieną ir iki 2013 m. sausio 1 d. uždirbo nuo 850 iki 1000 Lt, būtų pasiektas statistinis 210 Lt vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje padidėjimas. Verslas ir investicinė aplinka: daugiausia kliūčių kyla dėl įstatymų Pirmoje šio leidinio dalyje buvo nagrinėjama, kaip investicijos yra susijusios su produktyvumu ir darbo užmokesčiu. Lietuvoje sukauptų investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, nuo ES vidurkio atsilieka beveik 3 kartus. Ekonomikos tyrimų ekspertų buvo klausiama, kokios yra svarbiausios kliūtys investicijų augimui Lietuvoje. Kaip dvi svarbiausias kliūtis rinkos dalyviai pažymėjo tas, kurios susijusios su valstybės institucijų veikla ir įstatymais. Lietuvoje sukauptų investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui nuo ES vidurkio atsilieka beveik 3 kartus. Kokios yra svarbiausios kliūtys investicijų augimui Lietuvoje? Didelis biurokratijos ir korupcijos lygis; 4% 7% Vidutinis neto darbo užmokestis, Lt/mėn. 2000 1828 1797 1800 1665 1744 1821 1620 1597 1581 1731 1600 1651 16021540 1651 1552 1595 1352 1335 1400 1186 1200 1093 1035 1039 1041 1052 1000 955 969 969 836 917 786 800 684 722 692 699 728 600 400 200 0 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013p 2014p LLRI tyrimas 27% 8% Maža šalies rinka; Investicijoms nepalanki reguliavimo aplinka, nepakankama nuosavybės teisių apsauga; 8% Lietuva yra nepakankamai žinoma šalis užsienio investuotojams; 9% 20% SD Šaltiniai: 32-asis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas, Lietuvos statistikos departamentas (SD) Tyrimo duomenimis, 2013 m. vidutinis neto darbo užmokestis turėtų siekti 1744 Lt. Tai yra 4,7 proc. augimas (79 Lt) lyginant su 2012 m. kai vidutinis neto darbo užmokestis siekė 1665 Lt. Prognozuojama, kad 2014 m. darbo užmokestis turėtų augti panašiu tempu, t. y. 4,8 proc. ir metų pabaigoje sieks 1828 Lt. Įdomu tai, kad rinkos dalyvių prognozėmis 2014 m. bus pirmieji, kuomet vidutinis darbo užmokestis nominaliai (t. y. neįvertinus kainų pokyčio) pasieks 2008-ųjų metų lygį. Investicijoms nepalanki mokestinė aplinka, jos nepastovumas; 17% Prasta šalies ekonominė padėtis, menka gyventojų perkamoji galia; Specialistų, tinkamų darbuotojų trūkumas; Kita Pačia svarbiausia kliūtimi investicijų augimui ekspertai minėjo didelį biurokratijos ir korupcijos lygį. Šį atsakymą paminėjo 27 proc. ekspertų. Antra pagal svarbą priežastis yra investicijoms nepalanki mokestinė aplinka ir jos nepastovumas – 20 proc. visų atsakymų. 17 proc. atsakė, kad – maža šalies rinka. Kitoms priežastims tyrimo ekspertai skyrė panašų svorį – apie 9-7 proc. Tarp jų yra investicijoms nepalanki reguliavimo aplinka, nepakankama nuosavybės teisių apsauga (9 proc.), Lietuva yra nepakankamai žinoma šalis užsie- 10 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) nio investuotojams (8 proc.), prasta šalies ekonominė padėtis (8 proc.), menka gyventojų perkamoji galia (8 proc.), specialistų, tinkamų darbuotojų trūkumas (7 proc.). pertvarkos tikslus ir situacija gerėjo. Tik 9 proc. ekspertų mano, kad pokyčiai yra jaučiami, tačiau pokyčiai neatitinka pertvarkos tikslų, priežiūros institucijų elgesys blogėjo. Įdomu tai, kad nors specialistų ir tinkamų darbuotojų trūkumas yra labai dažnai minima Lietuvos problema, rinkos dalyviai šiam variantui skyrė santykinai mažai – 7 proc. balsų. Tačiau pakankamai tolygus ekspertų atsakymų pasiskirstymas rodo, jog visos minėtos problemos yra svarbios ir reikalaujančios dėmesio. Taip pat, atsakymų variantai, kurie tiesiogiai susiję su įstatymais, reguliavimu ir mokestine aplinka iš viso surinko 56 proc. visų balsų. Tai rodo, kad rinkos dalyvių vertinimu investicinė aplinka Lietuvoje ir jos problemos didžiąja dalimi nulemtos įstatymais ir valstybinių institucijų veikla nulemtų veiksnių. Pozityvu yra tai, kad ekspertų, atsakiusių, kad situacija gerėjo, dalis didėjo. Analogiškas klausimas ekspertų buvo paklaustas ir 30-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime 2012 m. vasario mėn. Tuomet teigiamus pokyčius įžvelgė tik 30 proc. apklaustųjų. Taip pat svarbu ir tai, kad per daugiau nei metus dalis teigiančiųjų, jog situacija blogėjo sumažėjo nuo 14 iki 9 proc. Tai rodo, jog nors verslą kontroliuojančių institucijų pertvarka yra ilgas procesas, teigiami rezultatai jau jaučiami ir jų daugėja, todėl reikia tęsti pradėtus darbus. Dar vienas papildomas ekonomikos tyrimo klausimas taip pat buvo susijęs su verslo aplinka Lietuvoje, t. y. su 2009 m. pradėta verslą kontroliuojančių institucijų sistemos pertvarka. Pertvarka siekiama keleto tikslų: kad priežiūros institucijos daugiau dėmesio skirtų konsultavimui, reikalavimų aiškinimui, o ne baudimo funkcijai; priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami verslui, juos visi institucijos inspektoriai aiškintų ir vertintų vienodai; priežiūros institucijos labiau koncentruotųsi į reikšmingus pažeidimus, dėl kurių atsiranda žala asmenims, aplinkai ar kyla realus tokios žalos pavojus; nevykdytų formalių tikrinimų; mažėtų priežiūros institucijų verslui sukuriama administracinė našta. Ekonomikos tyrimo dalyvių buvo klausiama, ar jie jaučia pokyčių verslą kontroliuojančių institucijų srityje. 2009 m. buvo pradėta verslą kontroliuojančių institucijų sistemos pertvarka. Ar jaučiate pokyčius verslą kontroliuojančių institucijų srityje? 60% 56% 54% 2012 m. vasario mėn. vertinimas 50% 2013 rugsėjo mėn. vertinimas 40% 37% 30% 30% 20% 14% 9% 10% Išvados 1.Investicijos yra vienas iš svarbių produktyvumo ir darbo užmokesčio didėjimo šaltinių. Statistika rodo tamprų ryšį tarp investicijų kiekio, darbo produktyvumo bei vidutinio darbo užmokesčio Europoje. Padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 10 tūkstančių litų, valandinis darbo produktyvumas šalyje išauga 3,4 Lt, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 433 Lt. 2.Lietuvos ekonomika 2013 ir 2014 m. augs panašiu tempu kaip ir 2012 m., prognozuojamas tolimesnis nedarbo mažėjimas, kainų augimas kiek sulėtės. 3.Nors Lietuvos užsienio prekybos apimtys pastaraisiais metais smarkiai augo, rinkos dalyviai prognozuoja, kad šis augimas sulėtės. 4.Ekspertų vertinimu, šešėlinės ekonomikos sumažės. 2013 m. šešėlio dalis BVP sumažės iki 24 proc. BVP, o 2014 m. iki 23 proc. Rinkos dalyvių vertinimu, 2012 m. į šešėlį buvo įsitraukę apie 41 proc. fizinių asmenų ir namų ūkių, 27 proc. juridinių asmenų ir įmonių. 5.Nors rinkos dalyvių vertinimu 2012 m. 24 proc. atsiskaitymų grynaisiais pinigais vertės dalis Lietuvoje buvo nelegali, tačiau atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas šešėlinės ekonomikos problemų Lietuvoje nespręstų. 0% Ne, pokyčių nejaučiau Taip, situacija gerėjo Taip, tačiau situacija tik pablogėjo Didžiausia dalis dalyvavusių ekonomikos tyrime teigė, kad pokyčių nejaučia – taip atsakė 54 proc. apklaustųjų. Tiesa, kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) ekspertų mano, kad pokyčiai yra jaučiami, jie atitinka 6.Rinkos dalyvių vertinimu, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2013 ir 2014 m. augs apie 5 proc., o tai reiškia ne tik nominalų, bet ir realų augimą (t. y. įvertinus kainų augimą). Rinkos dalyvių prog nozėmis 2014 m. bus pirmieji, kuomet vidutinis darbo užmokestis nominaliai (t. y. neįvertinus kainų pokyčio) pasieks 2008-ųjų metų lygį. 11 LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2013/2014 (1) 7.Rinkos dalyvių vertinimu, investicinė aplinka Lietuvoje ir jos problemos didžiąja dalimi nulemtos įstatymų ir valstybinių institucijų veiklos. Pačia svarbiausia kliūtimi investicijų augimui ekspertai minėjo didelį biurokratijos ir korupcijos lygį (27 proc. atsakymų). Antra pagal svarbą priežastis yra investicijoms nepalanki mokestinė aplinka ir jos nepastovumas (20 proc. visų atsakymų). 8.Paklausti apie verslą kontroliuojančių institucijų reformos rezultatus dauguma ekspertų (54 proc.) teigė, kad pokyčių nejaučia. Pozityvu yra tai, kad ekspertų, atsakiusių, kad situacija gerėjo, dalis didėjo lyginant su apklausa daryta prieš pusantrų metų. 32-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai Rodiklis 2012 m. liepos mėnesio prognozė 2013-iems metams 2013 m. vasario mėnesio prognozė 2013-iems metams 2013 m. rugsėjo mėnesio prognozė 2013-iems metams 2013 m. rugsėjo mėnesio prognozė 2014-iems metams 3,0% 13,0% 3,4% 11% 12% 25% 36% 1738 3,4% 11,7% 3,5% 10% 10% 26% 37% 1797 3,2% 11,5% 2,5% 10% 9% 24% 34% 1744 3,5% 10,7% 2,6% 9% 9% 23% 35% 1828 MAKROEKONOMIKA BVP augimas Nedarbo lygis, laikotarpio pabaigoje Vartotojų kainų pokytis per metus, laikotarpio pabaigoje Eksporto augimas Importo augimas Šešėlinė ekonomika, dalis BVP Mokesčių našta, dalis nuo BVP Vidutinis dirbančiojo darbo užmokestis PAPILDOMI KLAUSIMAI 1. Kokia dalis Lietuvos įmonių ir fizinių asmenų 2012 m. bent dalį savo veiklos vykdė šešėlinėje ekonomikoje? (Pirko arba pardavė nelegalias prekes ar paslaugas, dirbo ar įdarbino nelegaliai, gavo ar mokėjo „vokelyje“, slėpė pajamas ar vykdė kitą veiklą bandant nuslėpti mokesčius ar apeiti reguliavimus.) • Fiziniai asmenys, namų ūkiai • Juridiniai asmenys, įmonės 41% 27% 2. Kokia atsiskaitymų grynaisiais pinigais vertės dalis Lietuvoje 2012 m. buvo nelegali (t. y. pajamos buvo neapskaitytos, nuslėpti dalis ar visi mokesčiai, atsiskaitymai tiek tarp fizinių tiek tarp juridinių asmenų)? 24% 3. Ar Lietuvoje veikiančiam verslui būtų naudinga, jei Lietuvoje 2015 m. būtų įvestas euras? Taip, Lietuvoje veikiančiam verslui euro įvedimas atneštų daugiau naudos nei žalos; Šiuo metu sunku pasakyti, priklauso nuo to, kokioje padėtyje bus euro zonos šalys ir koks bus euras jo įvedimo metu; Ne, Lietuvoje veikiančiam verslui euro įvedimas atneštų daugiau žalos nei naudos; 64% 31% 5% 4. Lietuvoje sukauptų investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, nuo ES vidurkio atsilieka beveik 3 kartus. Kokios yra svarbiausios kliūtys investicijų augimui Lietuvoje? 27% 20% 16% 9% 8% 8% 7% 4% Didelis biurokratijos ir korupcijos lygis; Investicijoms nepalanki mokestinė aplinka, jos nepastovumas; Maža šalies rinka; Investicijoms nepalanki reguliavimo aplinka, nepakankama nuosavybės teisių apsauga; Lietuva yra nepakankamai žinoma šalis užsienio investuotojams; Prasta šalies ekonominė padėtis, menka gyventojų perkamoji galia; Specialistų, tinkamų darbuotojų trūkumas; Kita 5. 2009 m. buvo pradėta verslą kontroliuojančių institucijų sistemos pertvarka. Ar jaučiate pokyčius verslą kontroliuojančių institucijų srityje? Ne, pokyčių nejaučiu; Taip, situacija gerėjo (pokyčiai atitinka pertvarkos tikslus); Taip, tačiau situacija tik blogėjo (pokyčiai neatitinka pertvarkos tikslų, priežiūros institucijų elgesys blogėjo); 54% 37% 9% 12 A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) INTRODUCTION We present the thirty second survey of the Lithuanian economy conducted by the Lithuanian Free Market Institute. We launched this survey back in 1997. During the period we have realized, that new and important topics emerge in Lithuanian and world economics. Therefore, a more in-depth analysis must be made. From now on the Survey of the Lithuanian Economy will have a leading topic, meaning that in every new survey we will be analyzing important economic issues for Lithuania and the rest of the world. The topic of this survey is – investment, productivity and wages. In the first part of the survey we analyze the theoretical and empirical relationships between investment, labor productivity and wages in Lithuania and across Europe. In the third part of the Survey of Lithuanian Economy we provide evaluations of the main economic indicators of 2013 and forecasts for 2014 based on the insights of the market participants. Moreover, we provide an overview of factors, which could have had an impact on their evaluations and expectations. Evaluations and forecasts of the Lithuanian economic indicators are based on market consensus paradigm which is based on rational expectations theory1. This theory claims that an economic variable can be associated with observable processes and that market actors do their evaluations and forecasts which are related to these processes using the information available to them. The more there is information available to the market participants the more reliable evaluations and forecasts become. Supposedly, the most available information about economic processes is held by people, who use it directly in their daily activities; their successful performance reflects their capabilities to process information. Fifty five experts have participated in the current survey. It is based on a non-representative poll of market participants – the experts of the survey are not chosen according to activities, companies or regions, 1 “Livingston”survey (see http://www.philadelphiafed.org). the participants were chose from successful companies. The respondents are asked to provide information not about their own companies or industries but to estimate indicators reflecting the country’s general situation with all the available information they have. Survey participants are requested to focus only on variables that they think they are competent enough to appraise. Most of the respondents in the current survey took part in the previous stages of the project. The list of survey participants is presented at the end of the study. LFMI expresses its gratitude to the survey participants, financial supporters and to those who have provided comments. Investment, productivity and wages Large differences of income and average wage between different European Union member states are known by everyone and are often used when analyzing economic differences between European countries. There are many interpretations of what causes these differences. For example, sometimes when analyzing average wage differences, taxes, regulation of labor relations, social policy, minimum wage requirements, the size of the country and intensity of competition among businesses operating in the country and other factors are being mentioned. Sometimes these causes are based more on emotions, prejudice, but not on economic theory or facts. One can often hear that wage differences are determined by different relations among employees and employers, because of larger or smaller willingness of businessmen to share income of the company with employees. In this part of Economic survey, we will be analyzing one of the main reasons that determine wage differences between European Union member states – i.e. level of investment and labor productivity. The relationship of investment, productivity and wages will be analyzed using economic theory and empirical results, i.e. statistics. 13 A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) What is the relationship between level of investment, productivity and wages? In Lithuania it is vaguely understood the importance of political decisions, which improve country’s investment attractiveness. Also insufficient analysis is done regarding the harm done, by decisions that reduce investment attractiveness. This is so, because there exists a dominant understanding that investment is only necessary for large businessman, and that favorable environment for investment for “simple” people, not only does not help (i.e. does not increase their wages), but instead leads to lawlessness and exploitation. However, the real situation is different. In market economy, the growth of wages is related to productivity and investment level in the country. Wages are increasing when a) labor productivity increases, i.e. when a person, while working, is creating more, and b) when companies are forced to compete for employees by offering them larger wages. In order for wages to increase, there should be an increase in the number of such workplaces and employees, who can create more. How to improve labor productivity and earnings of people? Economic theory reveals several sources for increasing productivity. First – division of labor and specialization. This is important, not just in the country, when people are specializing by choosing a profession, competing subjects produce or deliver such goods and services, which can be produced or provided to the best of their ability. Specialization and division of labor is important internationally as well, when countries are using their competitive advantage, to export their most demanded goods, and is importing things, that are relatively more expensive to produce. The second source of productivity is innovation, i.e. development of new technologies and their application. This source of productivity is based on the fact, that when using innovative technologies, advanced methods of management, more value, better consumer products and services are being created, while at the same time using less resources. The second is related to the third source of productivity – investment. Rarely, innovation in the company can be carried out without investment. It enables employees, provides them with such production means, which allow them to create more goods and services given the same time. Thus, investment into production means, capital goods, increases labor productivity, which is a necessary condition for wage growth. Investment Increasing labor productivity Larger wages Sometimes the relationship between investment, productivity and wages is being criticized by providing examples, when in different countries people who are doing the same work and are using the same means of production are receiving different wages. For example, a cleaner in Lithuania is receiving a much lower wage than in Germany, even though the productivity is the same, or is marginally different rather than their wages. However, this example does not deny the relationship between productivity and wages. A larger wage is being paid to a German cleaner by the employer not because the labor productivity is higher in the cleaning services, but because it is higher in other sectors of the economy. An employer in Germany, when employing a cleaner, is indirectly competing with all other employment options of this person and other choices of profession, in which due to larger productivity the person could receive a larger wage. The fact that German industry is more productive than Lithuanian, indirectly influences wages of other professions (cleaners including), because other sectors are forced to compete and attract employees. Therefore, investment increases labor productivity, and increasing productivity, given the competitive environment, increases wages, because it makes labor more sought-after and limited factor of production. What can be seen regarding investment, productivity and wages from statistical data? Statistics is providing a strong relationship between investment level, labor productivity and average wage in Europe. Based on the data of EU countries from 2012, an increase of investment level per person by 10000 LTL, increases labor productivity by 3,4 LTL per hour and the average monthly wage by 433 LTL. The connection between investment and wages is represented by R2 (coefficient of determination), with value of 80%. This means, that 80% of differences between European countries are determined by the level of investment in different countries. No matter how much we are being happy about successful foreign and Lithuanian investment examples, the overall level of investment in Lithuania is extremely low if compared to other EU countries. 14 A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) Relationship between investment and wages in Europe 60 Euro per hour worked in 2012 (EUR) 50 NORWAY SWEDEN DENMARK BELGIUM FRANCE FINLAND THE NETHERLANDS AUSTRIA GERMANY IRELAND ITALY 40 30 UNITED KINGDOM 20 SLOVENIA POLAND HUNGARY ESTONIA 10 LITHUANIA ROMANIA 0 0 CZECH REPUBLIC SLOVAKIA LATVIA y = 0.2594x + 0.1115 R² = 0.7986 50 100 150 200 250 Level of Net Capital stock per person in 2012 (1000 EUR/per person) Level of accumulated investment per person in Lithuania is 3 times lower than EU average; it is 7 times lower than in Norway, 3 times lower than in Germany and 60% lower than in Estonia. All Scandinavian countries, which are portrayed as an example for Lithuania and other Baltic states, have accumulated at least 3 times more investment than in Lithuania. This gives a slightly different perspective of the so called Scandinavian welfare state model. These countries that are mentioned as countries of large taxation, extensive social security and strong protection of employees, have actually based their economic foundation on long years of accumulating investment. Larger taxes and redistribution is possible in these countries, because the average productivity level in Sweden, Finland, Norway and Denmark is 5 times larger than in Baltic countries. Despite, Lithuania being behind in terms of level of investment among European countries, the positive thing is that, based on the growth level of investment in the period from 2002 to 2012, Lithuania is among leading countries in terms of growth rates of level of investment. In ten years, the level of investment per capita had more than doubled. Countries such as Romania, Ukraine, Estonia, and Slovakia, had also enjoyed similar fast growth of this indicator. The slowest growth rates of investment in this period were in Germany, Switzerland, Ireland, and Netherlands. A certain pattern emerges, because in countries which have less accumulated investment, the growth rates were faster and vice versa. This is so, because first and foremost the level of investment is relatively low, the potential for profitable investment projects and increase in productivity is higher. Based on investment growth Lithuania is among the leading Level of net capital stock per person in 2012 (1000 EUR/per person) 7.0 250 6.0 220 200 5.0 4.3 4.0 150 2.8 3.0 2.0 1.0 2.2 2.1 1.9 1.7 1.7 1.6 1.5 1.5 1.5 1.4 1.4 1.4 1.4 1.3 1.3 1.3 1.3 1.1 1.0 0.0 100 50 75 61 63 67 68 69 41 49 31 15 20 119 120 99 100 101 104 109 136 143 Source: Euromonitor Source: Euromonitor Austria Norway Denmark The Netherlands France Sweden Germany Italy Belgium Ireland Finland Latvia United Kingdom Slovenia Czech Republic Estonia Slovakia Hungary Lithuania Ireland Germany Growth of net capital stock per person 2002-2012 (by a factor of) Swizterland Denmark Netherlands Czech Republic Italy Finland Belgium United Kingdom France Austria Sweden Poland Slovenia Norway Hungary Lithuania Estonia Slovakia Ukraine Romania 0 LPoland 7.0 Romania 8.0 15 A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) In the period of 12 years, the dynamics of net capital stock and labor productivity in Lithuania show, that during this period, the level of investment per capita and labor productivity has been increasing at similar pace. From 2000 to 2012 the net capital stock has increased by a factor of 2.1 and labor productivity by a factor of 1.8. The period of 2008 to 2009 is very interesting, because when the crisis has started in Lithuania (2008), the growth of investment level and productivity began to slow down, and in 2009 both indicators saw a reduction. Since 2010, both the level of productivity and the level of investment began to grow. Interestingly, even though Klaipeda district has a higher investment level, Vilnius County has a significantly higher average wage than Klaipeda district. However, this can be explained by several factors. Firstly, Klaipeda district has a Mazeikiai region in it and at that region resides a large industrial company “ORLEN Lietuva” and for that reason there is an unusually high level of investment. The level of investment in Klaipeda district is heavily influenced by a seaport and Klaipeda free economic zone as well. Secondly, Vilnius enjoys larger wages, not only because it is a large city and the capital of the country, but as well because there are most of the government institutions there. Labor productivity grew in tandem with the growth of investment in Lithuania This analysis shows that if makers and implementers of economic policy are thinking about incomes that people are receiving and they seek to increase them, attention should be given to those decisions that improve investment environment. This is supported not only by economic theory, but by data regarding investment level, productivity and wages in Europe. Not only exclusive or privileged investors should be welcomed to invest in Lithuania, but the big and the small business from Lithuania and abroad. This is a source of increasing economic welfare and incomes. 35 30 25 20 15 10 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 12 11 10 9 8 7 6 5 4 Net capital stock per person (EUR/left) Hourly labor productivity (EUR/per person, right) Source: Eurostat, Euromonitor The similar relationship between investment and wages is between Lithuanian districts as well. In those Lithuanian districts, where the level of investment per capita is higher, wages are higher as well. The lowest level of investment per person in 2011 was in Taurage district – 2700 LTL. This district also had the lowest average wage in the country. Highest investment levels and largest wages were in Vilnius and Klaipeda districts. There is still much room for improving investment environment in Lithuania. It requires simplifying zoning laws, modernizing the labor code, introducing caps on social security contributions, setting zero taxation for profit which is being reinvested, reduce the taxation burden on labor, respect private property, simplify administration of taxes and ensure long-term stability of investment environment. To add, when thinking about decisions that can improve investment environment, it is vital to abstain from such decisions that make it worse. Relationship between investment and wage in Lithuanian district in 2011 2400 Vilnius Average monthly wage in 2011, LTL 2300 2200 2100 LITHUANIA 2000 Klaipeda Kaunas 1900 Telsiai 1800 Panevezys 1700 Utena Alytus Siauliai Marijampole y = 0.1378x + 1252 R² = 0.6763 Taurage 1600 1500 2000 3000 4000 5000 Net capital stock per person in 2011, LTL 6000 7000 8000 16 A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) Lithuanian economy GDP, price growth and unemployment: economy continues growing, unemployment declines In the survey of the Lithuanian Free Market Institute (LFMI), gross domestic product is understood as the total value of goods and services produced for final consumption within the country, including the shadow economy, during a given period. In the LFMI survey changes in consumer prices are defined as changes in the average price of goods and services intended for household consumption by comparing price levels at the end of a given period. Unemployment is defined as the ratio of the unemployed – persons of working age who are seeking jobs but are not necessarily registered at Labour Exchange – to the total labour force. The “labour force” then refers to all people of working age. The LFMI survey respondents were asked to evaluate the rate of unemployment at the end of the year. According to the survey results, Lithuanian economy will be growing at a similar pace as in 2012, unemployment level will continue to reduce. Market participants forecast slower growth of prices for 2013 and 2014 if compared to 2012. GDP growth, percent 15,0 10,0 7,6 0,0 -10,0 6,8 4,2 5,2 3,3 5,0 -5,0 6,7 4,9 -1,1 2,2 10,3 7,4 7,8 7,8 9,8 7,4 6,8 6,5 7,2 7,9 3,4 1,6 1,4 3,7 3,7 3,4 4,3 3,3 3,2 3,5 -4,2 -14,5 -15,0 -20,0 6,0 2,9 -14,8 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f 2014f LFMI survey SL, MF Sources: Statistics Lithuania (SL), Ministry of Finance (MF), 32st LFMI survey of the Lithuanian economy Market participants estimate that in 2013 Lithuanian gross domestic product (GDP) should grow by 3.2%. This prognosis is very similar to the one, provided by market participants in the beginning of 2013. This means that market expectations for economic growth in 2013 did not change. Experts estimate, that Lithuanian economy should grow by 3.5% in 2014. According to Eurostat, Baltic countries are the fast- est growing economies in the European Union. It is being forecasted that Estonian and Latvian economies should grow 3% and 3.8% in 2013 and in 2014 these economies should grow 4% and 4.1% respectively. Overall, economies of EU countries will not grow in 2013 and will only grow by 1.4% in 2014. Thus, economies of Baltic countries manage to sustain growth, when the whole Europe is standing still. Unemployment, end of period, precent 25 20 15,9 15 10 5 0 13 12,9 13 10,5 17,2 16,9 17,9 12,4 14,1 13,9 12,7 15,6 11,6 10,6 11 9,6 7,9 7,3 7,1 5,0 4,4 16,8 14,8 12,9 15,2 11,5 10,7 13,9 13,2 11,5* 10,5* 6,6 4,8 4,2 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f 2014f Lithuania - LFMI survey Lithuania - SL, MF * Average annual unemployment rate Sources: Statistics Lithuania (SL), Ministry of Finance (MF), 32nd LFMI survey of the Lithuanian economy According to experts, unemployment level in Lithuania will continue to decrease. In 2013 the unemployment level in Lithuania is estimated to be 11.5% or 1.4% less than in 2012. Market participants think that unemployment level will decrease by about 0.8% in 2014 and will be 10.7%. Labor market was affected by a large increase of the minimum wage at the beginning of 2013, from 850 LTL to 1000 LTL. First, January of 2013 saw a large increase of new unemployed people (39000) registered at the Lithuanian Labor Exchange. The last time such a large number of newly unemployed was registered was in April 2010, when economic situation was especially bad. Second, youth unemployment level was decreasing since the mid-2011, but in 2013 it began to increase. Third, there are signs that there are more illegal wage payments (“envelopes”), because for example, State Tax Inspectorate, since the beginning of the year has received more reports about “envelopes” than ever before. Thus, even though unemployment level is decreasing, the increase of the minimum wage has slowed down this process. According to experts, consumer prices should grow by 2.5% in 2013 or 1.1% slower than in 2012. It is being forecasted that growth of prices in 2014 should be similar at 2.6%. It is interesting that, market participants expect a faster growth of prices than the Ministry of Finance with its 1.5% forecast. 17 A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) Change in consumer prices, percent The shadow economy and tax burden: according to market participants, the shadow economy is decreasing 12 9,9 10 8,1 8 8,5 7,2 6 5,5 4 -1 -2 4,6 4,5 The shadow economy is defined as a share in total GDP of goods produced and services rendered for final consumption within the country and unreported for the purpose of avoiding taxes and/or regulations. 3,8 3,9 3,4 3,6 2,8 3,2 2,5 2,6 2 1,3 1,3* 1,6* 3 0,8 0,3 0 2,9 2,9 2,3 1,4 2,58 1,4 2 2,4 2,4 2 3,9 -1,3 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f 2014f In the LFMI survey the relative tax burden is understood as the ratio of total tax revenues of state and municipal budgets and funds to gross domestic product (GDP). Lithuania - SL, MF Lithuania - LFMI survey * Average annual change of index Sources: Statistics Lithuania (SL), Ministry of Finance (MF), 32nd LFMI survey of the Lithuanian economy Imports and exports: growth of Lithuanian trade volume to decrease The LFMI survey analyses changes in the value of exported and imported goods and services, both reported and unreported, during a given period as compared to the preceding period. Growth of foreign trade, percent 17 12 12 13 13 12 11 12 12 16 13 16 17 15 14 14 13 16 16 12 10 10 9 9 9 Shadow economy, percent 30 27 -13 -18 28 24 22 22 19 20 27 23 20 20 21 21 27 24 23 21 18 18 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f 2014f Exports Even though Lithuanian trade volume grew rapidly for the last several years, market experts estimate that this growth should slow down. In 2012 growth of exports and imports in nominal terms was 12% and 10%, but it should slow down to 10% and 9% in 2013. According to exports, the growth of exports should slow even more in 2014 and will be around 9%. One needs to keep in mind, that this forecast was conducted before the Russian authorities limited Lithuania food product imports to the country; therefore it is very likely that market participants did not estimate the impact of such actions to Lithuanian exports. This might influence results of Lithuanian exports, because Russia is a significant Lithuanian trading partner. In 2012, 20% of Lithuanian exports went to Russia. 10 97 19 98 19 99 20 00 20 01 20 02 20 03 20 04 20 05 20 06 20 07 20 08 20 09 20 10 20 11 20 12 20 13 f 20 14 f Import Source: 32nd LFMI survey of the Lithuanian economy 19 20 15 10 5 0 -5 -10 -15 -20 -25 16 Experts estimate that the shadow economy will decrease. In 2010 shadow economy was the largest and reached 28% of GDP. Survey results show that in 2011 and 2012 the share was decreasing rather slowly, just by 0.5%. However, market participants forecast that in 2013 the size of the shadow economy should decrease by 3% and it should be 24% of GDP. It is estimated that, the shadow economy should decrease to 23% of GDP in 2014. It is important to note, that despite the reduction of shadow economy, it is still larger than before the economic downturn. Source: 32nd LFMI survey of the Lithuanian economy Market participants think that reduction of the shadow economy is caused by a slowly improving economy, i.e. increasing people’s incomes, decreasing unemployment and the fight of government institutions against the shadow. Despite there being any reduction of taxation and number of regulations that cause the shadow, however faster economic growth than the growth of shadow, is enough to reduce the shadow economy. Even though the shadow economy is decreasing faster, if considering the speed of reduction of the shadow, the level of the shadow economy before the crisis, will only be reached by 2018. A significant issue is the shadow of excise goods (i.e. smuggling and illegal trade of cigarettes, alcohol and fuel), and labor market shadow, i.e. illegal wages “envelopes” and illegal work. 18 A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) Market participants were asked what percentage of Lithuanian economic units that exercise economic activities did a part of their activities in the shadow in 2012. The survey results show that, about 41% of households were involved in shadow economy activities. Companies were less involved in the shadow economy doing at least a part of their activities in it – 27%. Despite reduction of the “depth” of the shadow, i.e. value crated in the shadow, the “width” of the shadow is not changing, i.e. the number of households and companies that are involved in the shadow, is not decreasing. In your opinion, what percentage of Lithuanian economic units that exercise economic activities did a part of their activities in the shadow in 2012? 45% What share of settlements in cash were illegal in Lithuania in 2012? 24% Illegal cash settlements Legal cash settlements 76% Source: 32nd LFMI survey of the Lithuanian economy 41% 40% 35% 30% 27% 25% 20% 15% 10% 5% 0% Private individuals, households A legal person, companies Source: 32nd LFMI survey of the Lithuanian economy Government institutions are thinking about limiting settlements in cash (for sums larger than 10000 LTL), as a measure to combat the shadow economy. Experts estimate that 24% of settlements in cash (includes both between households and companies) in 2012 were illegal in Lithuania. This means, that for such value share, incomes were not accounted, part or all taxes were hidden. However when considering limiting settlements in cash it is worthwhile to consider, that cash is not the cause of the shadow economy. The shadow occurs in transactions that are mutually beneficial to both parties involved. The usefulness of a transaction is always determined by level of taxation and regulation. For example, if a service is being taxed, it is beneficial for two parties to agree to divide the amount of the tax. Larger the taxation greater the incentive for shadow activities. Cash in this case is a medium of exchange, and it just helps this transaction to happen. Even if it were prohibited, people would find other mediums of exchange, e.g. foreign currency, precious metals or just use barter. Restrictions to use the medium of exchange might increase costs of participating in the shadow, but if the causes of the shadow are not disappearing or even are growing, this activity is still beneficial for both parties of the transaction. There are some researches that link shadow economy with more common use of cash. It is important to know that correlation does not show causation. Not electronic payments influence the shadow, but, that both these factors are influenced by the third – the level of economic development of a country. Higher economic development of Scandinavian and Western European countries determine, both relatively smaller shadow economy (larger incomes of the people, mean smaller incentives to participate in the shadow) and more frequent use of non-cash payments (residents have more confidence in banks, are used to different payment methods). Therefore, countries that have less shadow and more frequently use electronic money, do not show that an artificial limitation of using cash, but without affecting the real reasons for shadow to exist would reduce the shadow. In Estonia electronic payments are more frequent than in Lithuania, Latvia or on average in Europe, yet the size of the shadow economy is similar to other Baltic countries. Limitation of cash settlements has a negative side as well. Firstly, it would reduce competition between payment methods, which is very important. Now people can use either cash or electronic payments, so institutions, servicing the electronic money are in competition with cash. This forces them to improve quality of service, reduce costs and service charges and by doing that to attract new customers. But if people are forced to use electronic money, competition would be limited, and there will be reasons to expect a deterioration of quality and increasing prices for services of electronic money. A long-run desire to give up cash raises very important systemic monetary policy problems. Lithuanian currency board limits the amount of cash that can 19 A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) be issued in Lithuania, but the amount of electronic money created by the commercial banks is in principal unlimited. A question arises, what would happen to the amount of money if completely giving up cash? If there no longer were any physical safeguard, or restrictions as to how commercial banks can increase the amount of money, this inevitably would mean inflation, i.e. increasing prices and even grater redistribution through the monetary system. Relative tax burden, percent of GDP 45 41 41 40 36 36 35 35 35 34 37 33 32 36 36 36 35 34 32 30 25 f f 20 14 12 13 20 11 20 10 20 20 08 09 20 20 06 07 20 05 20 04 20 20 02 03 20 01 20 20 99 19 20 00 20 Source: 32nd LFMI survey of the Lithuanian economy According to evaluations done by survey experts, relative taxation burden, which practically over the few past years did not change, should slightly decrease. In 2013 relative taxation burden should be around 34% or 2% less than in 2012. However, experts think than in 2014 relative taxation burden should increase by 1% to 35%. Personal earnings will continue to grow Average personal earnings refer to the average monthly reported or unreported monetary remuneration for work after tax. Market experts think that the average monthly wage should be growing modestly not only in nominal terms, but in real terms as well even after evaluating inflation. According to the survey results the average wage after taxes in 2013 should be 1744 LTL. This is a 4.7% growth (79 LTL) if compared to 2012, when the average wage after taxes was 1665 LTL. It is being forecasted that in 2014 the average wage should grow at a similar rate - 4.8% and should be 1828 LTL at the end of the year. The interesting thing is that, based on the forecasts of market participants, 2014 will be the year when the nominal average wage (not considering growth of prices) will reach the level of 2008. An increase in wage is determined by growing economy and decreasing unemployment, when employers who seek to attract best employees are forced to increase the wage. Increasing minimum wage could also have attributed to the statistical increase of the average wage, when the average was increased by those that fell out, who previously earned less than a 1000 LTL wage. In theory, if after increasing the minimum wage up to 1000 LTL, all the people who were employed and received between 850 LTL and 1000L LTL until the 1st of January, 2013 were fired, a statistical increase by 210 LTL of the average wage could be recorded. Business and investment environment: most obstacles posed by laws In the first part of the survey, the focus was on the relationship between investment, productivity and wages. The level of accumulated investment per capita in Lithuania is 3 times less than the average of the EU. Survey experts were asked to provide the main obstacles for investment growth in Lithuania. The two main reason mentioned by market participants were related to activities of government institutions and laws. The level of accumulated investment in Lithuania is almost 3 times lower than the EU average. What are the most important barriers for investment growth in Lithuania? Net earnings, Litas per month 2000 1828 1797 1800 1665 1744 1821 1620 1597 1581 1600 1651 16021540 1651 1731 1595 1552 1352 1335 1400 1186 1200 1093 1035 1039 1041 1052 917 1000 955 969 969 836 800 684 722 692 699 728 786 600 400 200 0 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013f 2014f LFMI survey SL Sources: 32nd LFMI survey of the Lithuanian economy, Statistics Lithuania (SL) High level of bureaucracy and corruption 4% 7% 27% 8% Unfavorable tax environment for investment, volatility of it Small market Unfavorable regulatory environment for investment, insufficient protection of property rights 8% Lithuania is insufficiently know country by foreign investors Poor economic situation of a country, small purchasing power of the population 9% 20% 17% Lack of professionals and qualified employees Other 20 The most important obstacle mentioned by experts for investment growth was the level of bureaucracy and corruption. This answer was chosen by 27%. The second in importance reason is unfavorable tax environment for investment and its volatility - 20%. 17% chose small market. For other reasons survey experts gave similar percentage – about 9-7%. Among them are unfavorable regulatory environment for investment, insufficient protection of property rights (9%), Lithuania is insufficiently know country by foreign investors (8%), poor economic situation of a country, small purchasing power of the population (8%), lack of professionals and qualified employees (7%). A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) A reform of business regulatory institutions was started in 2009. Do you feel any changes in the field of business regulatory bodies? 60% 56% 54% February 2012, evaluation 50% September 2012, evaluation 40% 37% 30% 30% 20% 14% 9% 10% 0% It is interesting, even though lack of professionals and qualified employees is being mentioned quite often as problem in Lithuania; market participants gave relatively small weight – 7%. However, relatively even distribution of answers, show that all mentioned problems are important and require attention. As well, answers, which are directly related with laws, regulations and tax environment, in total gathered 56% of total answers. This shows that market participants think that investment environment in Lithuania and problems related to it, are mainly determined by laws and actions of government institutions. Another additional question of the survey of the Lithuanian economy was related with business environment in Lithuania, i.e. with a business regulatory institutions reform started in 2009. This reform seeks several goals: that regulatory agencies would devote more attention for consultations, explanation of requirements, but not punishment; regulatory requirements would be understandable, easily and comfortably accessible to business, and that all institutions and inspectors explain and evaluate in the same way; regulatory agency would concentrate more towards significant violations, which create damage to people, environment or there is a real danger for damage, instead of just formal checking; decrease administrative burden for businesses created by regulatory agencies. Participants of the economic survey were asked if they feel any change in the field of government institutions that regulate business. No, did not observe any changes Yes, situation got better Yes, but situation got worse The largest share or economic survey participants claimed that they did not feel any change – 54%. However, more than a third (37%) of experts said that change can be felt and they are in line with the goals of the reform and the situation is better. Only 9% of experts think that changes can be felt, but these changes do not go in line with the reform and the behavior of government institutions that regulate business got worse. The positive thing is that the share of experts who said that the situation got better had increased. The same question was asked in a 30th survey of the Lithuanian economy in February 2012. Then, positive change was felt by 30% of respondents. Also, it is important to note, that during this period, the share of those who said that the situation got worse had decreased from 14% to 9%. This proves that the reform of government institutions that regulate businesses is a long process, but the positive results can already be felt and there are more of them, so the work needs to continue. A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) Conclusions 1. Investment is one of the most important sources to increase productivity and wages. Statistics is providing a strong relationship between investment level, labor productivity and average wage in Europe. An increase of investment level per person by 10000 LTL increases labor productivity by 3.4 LTL per hour and the average monthly wage by 433 LTL. 2. Lithuanian economy in 2013 and 2014 will be growing at a similar pace as in 2012, unemployment level will continue to decrease and the growth of prices should slow down. 3. Even though Lithuanian trade volume grew rapidly for the last several years, market experts estimate that this growth should slow down. 4. Experts estimate that shadow economy will shrink. In 2013 the shadow economy as a percentage of GDP should be 24% and in 2014 – 23%. Market experts estimate that in 2012, about 41% of households and 27% of companies were involved in shadow economy or conducted a part of their activities in it. 21 5. Even though, based on market participants estimates, 24% of settlements in cash were illegal; limiting settlements in cash would not solve problems of shadow economy in Lithuania. 6. Based on market experts estimates, the average wage in Lithuania should grow by 5% in 2013 and in 2014, this means that this is not just a nominal growth of wages, but a real one (i.e. adjusting to price inflation). Market experts forecast that 2014 will be a first year, when the nominal average (no adjustment to price inflation) wage reaches the level of 2008. 7. Market participants think that investment environment in Lithuania and problems related to it, are mainly determined by laws and actions by government institutions. The most important obstacle mentioned by experts for investment growth was the level of bureaucracy and corruption (27%). The second in importance reason is unfavorable tax environment for investment and its volatility - 20% 8. When asked about the reform of government institutions that regulate business, the majority of experts (54%) said, that they do not feel any changes. The positive thing is that, the share of experts who said that the situation got better, if compared with a previous survey had increased. 22 A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2013/2014 (1) 32nd LFMI survey results Indicator Forecast for 2013 reported in July 2012 Forecast for 2013 reported in February 2013 Forecast for 2013 reported in September 2013 Forecast for 2014 reported in September 2013 3,0% 13,0% 3,4% 11,0% 12,0% 25,0% 36,0% 1738 3,4% 11,7% 3,5% 10,1% 9,9% 26,3% 37,2% 1769 3,2% 11,5% 2,5% 9,5% 8,9% 23,5% 34,3% 1744 3,5% 10,7% 2,6% 9,1% 9,1% 23,4% 34,7% 1828 MACROECONOMICS GDP growth Unemployment rate, end of period Changes in consumer price index, end of period Export growth Import growth Shadow economy, percent of GDP Tax burden, percent of GDP Average monthly net earnings, after taxes ADDITIONAL QUESTIONS 1. In your opinion, what percentage of economic units that exercise economic activities did a part of their activities in the shadow in 2012? (Purchased or sold illegal goods or services, worked or employed illegally, received or paid wages illegally „in envelope“, hid income or carried out activities while trying to hide taxes or bypass regulations.) • Private individuals, households • A legal person, companies 41% 27% 2. What share of settlements in cash were illegal in Lithuania in 2012 (i.e. unaccounted income, a share of or all taxes were hidden, settlements between private and between legal entities)? 24% 3. Would businesses operating in Lithuania benefit from introduction of the Euro in 2015? Yes, businesses operating in Lithuania would benefit more from introduction of the Euro than would lose; It is difficult to say, it depends from in what state Eurozone countries would be and how the Euro would look like in time of the introduction. No, businesses operating in Lithuania would lose more from introduction of the Euro than would benefit; 64% 31% 5% 4. The level of accumulated investment in Lithuania is almost 3 times less than the EU average. What are the most important barriers for investment growth in Lithuania? High level of bureaucracy and corruption; Unfavorable tax environment for investment, volatility of it; Small market; Lithuania is insufficiently know country by foreign investors; Poor economic situation of a country, small purchasing power of the population; Lack of professionals and qualified employees; Other; 27% 20% 16% 8% 8% 7% 4% 5. A reform of business regulatory institutions was started in 2009. Do you feel any changes in the field of business regulatory bodies? No, did not observe any changes; Yes, the situation got better (changes are in line with reform goals); Yes, but the situation got worse (changes are not in line with reform goals, behavior of regulatory agencies got worse); 54% 37% 9% 23 TYRIMO EKSPERTAI / SURVEY PARTICIPANTS Daiva Andronavičienė (UAB „Dujotekana“); Saulius Bačauskas (APB „Apranga“); Gintautas Bartkus (APB Baltic Legal Solutions); Romualdas Bėkšta (UAB „Ergolain projektai“); Vitalijus Bertašius (UAB „Vilniaus viešasis transportas“); Vygandas Blandis (UAB „IMLITEX“); Dovilė Brazionytė (UAB „DOLETA“); Jonas Dastikas (AB „Lifosa“); Nerijus Datkūnas (UAB „Omnitel“); Donatas Frejus (UAB FMĮ „Orion Securities“); Andrius Gailius (UAB „Malsena plius“); Arūnas Jonuška (UAB „Orion Global Pet“); Darius Jonutis (UAB „Kardiolita“); Algirdas Juozaponis (UAB „Energijos tiekimas“); Regina Kajokienė (AB „Vernitas“); Eugenijus Kaziliūnas (AB „Kauno energija“); Dalius Kaziūnas (AB „Invalda privatus kapitalas“); Darius Klimašauskas (UAB „KPMG Baltics“); Rimantas Kraujalis (UAB „Eksma“); Robertas Krutikovas (AB „Grigiškės“); Aloyzas Kuzmarskis (UAB KJKK „BEGA“); Rolandas Lideikis (AB „Gubernija“); Vytautas Mamaitis (AB „Montuotojas“); Gintaras Markevičius („BTA Insurance Company SE“ filialas); Alvydas Morkvėnas (AB „Lėvuo“); Petras Narbutas (UAB „Narbutas Furniture Company“); Rita Nogė (UAGDPB „Aviva Lietuva“); Kristina Ostrauskaitė (UAB „Inta“); Vidas Paliūnas (UAB „Novaturas“); Mantautas Paškevičius (UAB „Strategic Staffing Solutions International”); Dijana Pėlikienė (AB „Klaipėdos nafta“); Roman Piotr Sosnowski (UAGDPB „Aviva Lietuva“); Mindaugas Pivoriūnas (UAB „DHL Lietuva“); Vytautas Plunksnis (AB „Invalda LT“); Raimondas Rajeckas (AB „Invalda LT“); Daiva Rakauskaitė (UAB „Strata“); Alius Sadeckas (UAB „Ekskomisarų biuras“); Andrius Samaitis (UAB „Vilandra“); Ignas Staškevičius (UAB „NDX energija“); Reda Surdokaitė (AB „Citadele“ bankas); Vaclovas Šleinota (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“); Gintas Umbrasas (UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“); Marius Urbonavičius (UAB „Prekybos centras Mandarinas“); Egidija Vaicekauskienė (ŽŪB „Nematekas“); Voldemaras Vaičekauskas (UAB „Hortus Investment Banking“); Alma Vaitkunskienė (AB „Citadele“ bankas); Viktoras Valentukevičius (AB „Lietuvos dujos“); Taurimas Valys („ORCA JUMP“ Ltd); Jonas Varkauskas („IF P&C Insurance AS“ filialas); Jūratė Varkojienė (UAB „P. Varkojis ir Ko“); Laimutė Voverienė (UAB „Traidenis“); Juozas Zykus (VšĮ „Vilniaus metro“); Darius Žilevičius (UAB „Statybos ritmas“); Vitalijus Žuta (UAB „Fortum Heat Lietuva“); Sigitas Žvirblis (UAB „Intersurgical“). LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTAS Šeimyniškių g. 3A, 09312 Vilnius Tel. (8 5) 250 0280, faksas (8 5) 250 0288, el. p. [email protected] www.llri.lt LITHUANIAN FREE MARKET INSTITUTE 3A Šeimyniškių St., LT-09312 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 250 0280, fax. +370 5 250 0288, e-mail [email protected] www.freema.org Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Savanorių pr. 174D, LT-03153 Vilnius 26 www.llri.lt

Top subcategories

Top subcategories

Top subcategories

Top subcategories

Top subcategories

Top subcategories

Top subcategories

Top subcategories

Download 2013/2014 (1) - Lietuvos laisvosios rinkos institutas