Download Atsisiųsti programą - Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Survey
yes no Was this document useful for you?
   Thank you for your participation!

* Your assessment is very important for improving the workof artificial intelligence, which forms the content of this project

Document related concepts
no text concepts found
Transcript
Tarptautinių santykių istorija
2013-2014 m. m. pavasario semestras
Dėstytojas: dr. Deividas Šlekys, el.p. [email protected]
TIKSLAI





Supažindinti studentus su tarptautinės sistemos istorine raida, jos probleminiais aspektais:
galios balanso, užsienio politikos tradicijų tęstinumo, diplomatijos būdų ir strateginio
mastymo kaitos klausimais ir kt.;
Atskleisti istorijoje egzistavusių tarptautinių santykių sistemų svarbiausius bruožus ir
ypatumus, ypatingą dėmesį skiriant Vakarų valstybėms;
Supažindinti studentus su metodais, kurie remiasi istorijos studijomis: proceso sekimo
(process tracing), kontrafaktinės analizės (counterfactuals), lyginamosios istorinės
analizės metodais;
Išmokyti studentus vertinti šių dienų reiškinius ir procesus pasitelkiant minėtus metodus;
Išmokyti studentus dirbti su pirminiais istoriniais šaltiniais.
REIKALAVIMAI






Seminarų lankymas privalomas. Aktyvumas seminaruose sudarys 30% galutinio
įvertinimo. Praleidus daugiau nei tris seminarus (iš 16) be pateisinamos priežasties
studentas turės kartoti kursą. Seminarų metu studentai bus skatinami aktyviai dalyvauti
diskusijose, atlikti dėstytojo paskirtas užduotis.
Visi studentai privalo prisiregistruoti kurso tinklalapyje, VU Virtualioje mokymosi
aplinkoje, http://vma.esec.vu.lt/vma/course/view.php?id=416 ;
Kurso metu studentai, pasiskirstę į grupes turės parašyti kolektyvinį darbą paskirta tema.
Kiekvienas studentas turės parengti individualų komentarą.
Neigiamas bet kurios kurso dalies įvertinimas reiškia neigiamą viso kurso įvertinimą.
Kurso vertinimas:
30 proc. – darbas seminare;
30 proc. – grupinis tyrimo darbas;
10 proc. – individualus komentaras;
30 proc. – egzaminas
Dėstytojas pasilieka teisę keisti programą semestro metu.
ŠALTINIAI
Iš bendresnio pobūdžio leidinių yra rekomenduojama paskaityti Kembridžo universiteto
išleistas The New Cambridge Modern History ir The Cambridge History of the Cold War
knygų serijas. Kalbant apie konkrečius autorius, labiausiai rekomenduotinos Paulo M.
Kennedy, Williamo McNeill‘o, Paulo W. Schroeder‘io, Alexander L. George‘o, Henrio
Kissinger‘io, Alaistaro J.P. Tayloro, Errico Hobsbawmo, Michaelio Howardo, Geofrey‘io
Parkerio, Jeremio Blacko, Niallo Fergusono, Adamo Watsono, John L. Gaddis, Zaros Steiner
knygos. Iš mokslinių žurnalų rekomenduotini Diplomatic History, Diplomacy & Statecraft,
International History Review, Journal of Strategic Studies, Journal of Military History,
Journal of Modern History, World Politics. Berklio universiteto projekto „Conversations with
History“ tinklalapyje galima rasti labai įdomių ir vertingų video paskaitų su žymiausias
1
pasaulyje
mokslininkais
apie
žmonijos
istoriją
ir
šių
dienų
būklę
http://conversations.berkeley.edu/. Taip pat rekomenduotina apsilankyti internetiniuose
tinklalapiuose http://www.h-net.org/~diplo/ , http://www.h-net.org/~war/ . Apie Lietuvos
vaidmenį tarptautiniuose santykiuose informacijos labiausiai rekomenduojama ieškoti
tinklalapiuose
http://www.ldkistorija.lt/
,
http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/B/1696/butoves_slepiniai (laidos „Būtovės slėpiniai“
archyvas) bei Lietuvos istorijos instituto leidžiamos daugiatomės „Lietuvos istorijos“
knyguose.
Programa
I Blokas: Strateginio mastymo ištakos. Atėnų, Romos ir Bizantijos istorija ir jų vykdyta
užsienio politika bei strateginiai sprendimai iki šiol domina tiek mokslininkus, tiek praktikus.
Šiame kurso bloke bus bandoma išsiaiškinti, kodėl svarbu ir verta žinoti bei išmanyti minėtų
valstybių istoriją. Taip pat vienas seminaras bus skirtas Kinijos strateginės tradicijos aptarimui ir
jos palyginimui su vakarietiška.
1 savaitė.
Įvadinė paskaita: Kas yra istorija? (02.03)
Literatūra:
Privaloma:
 Edward Hallett Carr, Kas yra istorija? Vilnius: Vaga, 1999 m., pp. 7–31;
 Nassim Nicholas Taleb, The Black Swan. New York: Random House, 2007 m., pp.
38-50;
Rekomenduojama:
 Vytautas Radžvilas, „Istorijos politikos kryžkelė: puoselėti ar neutralizuoti istorinį
pasakojimą?“. Istorija kaip politinio mąstymo veiksnys. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla, 2012, pp. 13-50;
 Leopold von Ranke, „History of the Latin and Teutonic Nations, 1494-1514
(preface)“, kn. The theory and practice of history, Georg G. Iggers (sud.).
London, New York: Routledge, 2011 m., pp. 85-86.
Seminaras: Peloponeso karo pamokos (02.03, 02.04)
Literatūra:
Privaloma:
 Donald Kagan, „Athenian strategy in the Peloponnesian War“, kn. The Making of
Strategy: Rulers, States, and War, Williamson Murray, MacGregor Knox, Alvin H
Bernstein (sud.). Cambridge: Cambridge University Press, 1994 m., pp. 24-55;
 Tukididas, The Peloponnesian War. Oxford: Oxford University Press, 2009 m., pp.
74-89.
Rekomenduojama:
 Donald Kagan, The Peloponnesian war. Harper Collins Publisher: London, 2005 m.,
pp. 1-24; 251-261;
 Brian Campbell, Lawrence A. Tritle (sud.), The Oxford handbook of warfare in the
classical world. New York; Oxford: Oxford University Press, 2013 m., pp. 623-641.
2
Seminaras: Romos respublikos iškilimas (02.03, 02.04)
Literatūra:
Privaloma:
 Alvin H. Bernstein, „The strategy of a warrior-state: Rome and the wars against
Carthage, 264-201 B.C“, kn. The Making of Strategy: Rulers, States, and War,
Williamson Murray, MacGregor Knox, Alvin H Bernstein (sud.). Cambridge:
Cambridge University Press, 1994 m., pp. 56-84;
 Titas Livijus, Hanibalo karas. Vilnius: Vaga, 1976 m., pp. 101-118, 125-142.
Rekomenduojama:
 Theodore Mommsen, History of Rome, Book III, chapter 2, pp. 15-32;
 Basil Liddlle Hart, Strategy. New York, London: A Meridian Book, 1991 m., pp. 2438;
 Brian Campbell, Lawrence A. Tritle (sud.), The Oxford handbook of warfare in the
classical world. New York; Oxford: Oxford University Press, 2013 m., pp. 688-707.
 Brian Campbell, „Diplomacy in the Roman world (c.500 BC-AD 235)”, Diplomacy
& Statecraft, Vol.12, No.l, March, 2001 m., pp.1-22 (Taylor&Francis).
2 Savaitė
Vasario 10-14 dienomis užsiėmimų nebus dėl dėstytojo mokslininės komandiruotės užsienyje
3 savaitė
Paskaita: Istorijos ir politikos mokslų sąveika (02.17)
Literatūra:
Privaloma:
 Marc Trachtenberg, The craft of international history: a guide to method. Princeton,
N.J. ; Oxford : Princeton University Press, 2006 m., pp. 30-50;
 George Lawson, “The eternal divide? History and International Relations”. European
Journal of International Relations. 2010 m., XX(X), pp. 1–24 (SAGE).
Rekomednuojama:
 Colin Elman and Miriam Fendius Elman, „Diplomatic History and International
Relations Theory: Respecting Difference and Crossing Boundaries“. International
Security, Vol. 22, No. 1, Summer, 1997 m., pp. 5-21 (JSTOR);
 Diana Jurgelevičiūtė, “Istorinių analogijų vaidmuo užsienio politikos
procese”. Politologija, 2011 m., nr. 2, pp. 43-73;
 Leopold von Ranke, „The Great Power“, kn. The theory and practice of history, Georg
G. Iggers (sud.). London, New York: Routledge, 2011 m., pp. 29-53.
Paskaita: Proceso analizės metodas. (02.19)
Literatūra:
Privaloma:
 David Collier, „Understanding Process Tracing“. PS: Political Science and Politics,
44, No. 4, 2011 m., pp. 823-30;
3
 Bennett, Andrew. “Process Tracing and Causal Inference.”, Rethinking Social Inquiry:
Diverse Tools, Shared Standards, 2nd ed., Henry E. Brady, David Collier (sud.),
Lanham, MD: Rowman and Littlefield, 2010 m., pp. 207-19;
 Arthur Conan Doyle, „Sidabras“, knyg. Rinktiniai raštai, 2 tomas. Vilnius: Mintis,
1993 m., pp. 134-156.
Rekomenduojama:
 Alexander L. George, „Case Studies and Theory Development: The Method of
Structured, Focused Comparison“, Diplomacy: New Approaches in History, Theory,
and Policy, Paul Gordon Lauren, (sud.). The Free Press: New York, 1979 m., pp. 4368;
 Andrew Bennett, “Process Tracing: A Bayesian Approach,” kn. Janet
Box‐Steffensemeir, Henry Brady ir David Collier (sud.), Oxford Handbook of
Political Methodology. Oxford: Oxford University Press, 2008 m., pp. 702‐721;
 Robert D. Putnam, Kad demokratija veiktų. Vilnius: Margi raštai, 2001 m., pp. 159213;
 Alexander L. George, Andrew Bennett, Case studies and theory development in the
social sciences. Cambridge; London: MIT Press, 2005 m., 10 sk., pp. 205-232.
Seminaras: Bizantijos didžioji strategija (02.17, 02.18)
Literatūra:
Privaloma:
 Keith Hamilton, Richard Langhorne (sud.), The practice of diplomacy: its evolution,
theory and administration. London, New York: Routledge, 1995 m., pp. 14-20;
 Paul Stephenson, Byzantium’s Balkan Frontier: A Political Study of the Northern
Balkans, 900-1204. Cambridge: Cambridge University Press, 2000 m., pp. 18-46.
Rekomenduojama:
 Alexander Kazhdan, „The notion of Byzantine diplomacy“, kn. Byzantine diplomacy:
papers from the Twenty-fourth Spring Symposium of Byzantine Studies, sud. J.
Shepard, S. Franklin. Aldershot: Variorum, 1992 m., pp. 3-21;
 Jonathan Shepard, „Byzantine diplomacy, A.D. 800-1204: means and ends“ kn.
Byzantine diplomacy: papers from the Twenty-fourth Spring Symposium of Byzantine
Studies, sud. J. Shepard, S. Franklin. Aldershot: Variorum, 1992 m., pp. 41-71;
 A.M. Khazanov, Nomads and the Outside World. Madison: The University of
Wisconsin Press, 1994 m., pp. 228-302.
Seminaras: Kinijos subalansuotos strategijos paieškos (02.21)
Literatūra:
Privaloma:
 Arthur Waldron, „Chinese strategy from fourteenth to the seventeenth centuries“, kn.
The Making of Strategy: Rulers, States, and War, Williamson Murray, MacGregor
Knox, Alvin H Bernstein (sud.). Cambridge: Cambridge University Press, 1994 m.,
sk.4, pp. 85-114;
 J. K. Fairbank, ‘Tributary Trade and China’s Relations with the West’, The Far
Eastern Quarterly, Vol. 1, No. 2, 1942 m., pp. 129–49 (JSTOR);
 Iver B. Neumann, „Eurasian steppe and international relations: 8-18 centuries“. Video
paskaita TSPMI, http://www.youtube.com/watch?v=_dQ0Ul6369o
4
Rekomenduojama:
 J. K. Fairbank (ed.), The Chinese World Order: Traditional China’s Foreign
Relations. Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1968 m., pp. 1-17;
 Peter C. Perdue, „Culture, History, and Imperial Chinese Strategy: Legacies, of the
Qing Conquests“, kn. Warfare in Chinese history, Hans van de Ven (sud.). Leiden,
Boston: Brill, 2000 m., pp. 252-286;
 Zhang Feng, „Rethinking the ‘Tribute System’: Broadening the Conceptual Horizon
of Historical East Asian Politics“, Chinese Journal of International Politics, Vol. 2,
2009 m., pp. 545–574 (Oxford journals);
 Frederick W. Mote, “The Tu-mu incident of 1449”, kn. Chinese ways in warfare,
Frank
A.
Kierman,
Jr.,
John
K.
Fairbank
(sud.). Cambridge: Harvard University Press, 1974 m., pp. 243-272.
II blokas: Modernios diplomatijos ištakos. Šiame, vieno seminaro bloke bus aptarta, kaip
Renensanso Italijoje susiformavo tarptautinė sistema bei jos palaikymo būdai, davę pradžią
moderniai vakarietiškai diplomatijos sistemai.
4 savaitė
Paskaita: Probleminiai Romos ir Bizantijos didžiųjų strategijų aspektai (02.24)
Literatūra:
 Edward N. Luttwak, The grand strategy of the Roman Empire from the first century
A.D. to the third. Baltimore: Johns Hopkins University Press, 1984 m.;
 Edward N. Luttwak, The Grand Strategy of the Byzantine Empire. Cambridge
(Mass.), London: Harvard University Press, 2009 m.;
 Arther Ferrill, Roman imperial grand strategy. Lanham: University Press of America,
1991 m.;
 J. C. Mann, „Power, Force and the Frontiers of the Empire“, The Journal of Roman
Studies, Vol. 69 (1979), pp. 175-183;
 Kimberly Kagan, “Redefining Roman Grand Strategy“. The Journal of Military
History, Vol. 70, No. 2 (Apr., 2006), pp. 333-362;
 John Haldon, Warfare, State and Society in the Byzantine World, 565–1204. London:
UCL press, 1999 m.
Seminaras: Modernios diplomatijos gimimas renesansinėje Italijoje (02.24)
Literatūra:
Privaloma:
 Maria Nadia Covini, „Political and Military Bonds in the Italian State System,
Thirteenth to Sixteenth Centuries“, kn. War and Competition between States,
Philippe Contamine (sud.). Oxford: Oxford university press, 2000 m., pp. 9-36;
 M. S. Anderson, The rise of modern diplomacy 1450-1919. London: Longman 1993
m., pp. 1-21.
Rekomenduojama:
 Riccardo Fubini, „Diplomacy and government in the Italian city-states of the
fifteenth century (Florence and Venice)“ kn. Politics and diplomacy in early modern
Italy: the structure of diplomatic practice, 1450-1800, Daniela Frigo (sud.).
Cambridge, New York: Cambridge University Press, 2000 m., pp. 25-48;
5
 Garrett Mattingly, Renaissance diplomacy. New York: Dover Publications, 1988 m.,
pp. 47-60, 71-86;
 Michael Mallett, „The Northern Italian States“ kn. The New Cambridge Medieval
History, Vol. 7., Chistopher Allamond (sud.). Cambridge, New York: Cambridge
University Press, 2006 m., pp. 547-570;
 Michael Mallett, Christine Shaw, The Italian Wars, 1494-1559: war, state and
society in early modern Europe. Harlow: Pearson, 2012 m., pp. 289-312;
5 ir 6 savaitės
Kovo 3-7 ir 10-14 dienomis užsiėmimų nebus dėl dėstytojo mokslininės komandiruotės užsienyje
III blokas: Istorinių procesų daugiapriežastingumo dilema. Ankstyvosios modernybės epocha
(1500-1800) yra vienas įdomiausių laikotarpių žmonijos istorijoje. Šios epochos metu
susiformavo V. Europos tarptautinė sistema, prasidėjo Vakarų ekspansija į kitus pasaulio
regionus. Mokslininkai iki šiol ginčijasi ieškodami priežasčių, nulėmusių šiuos istorinius
procesus. Šio bloko tikslas yra pabandyti paanalizuoti skirtingas interpretacijas, aiškinančias
Vakarų tarptautinės sistemos susiformavimą ir jos raidą.
7 savaitė
Paskaita: Europa 1000 m. (03.17)
Literatūra:
 Henri Pirenne, Medieval cities: their origins and the revival of trade. New York:
Doubleday, 1956 m.;
 Chris Wickham, Framing the early Middle Ages: Europe and the Mediterranean 400800. Oxford: Oxford University Press, 2005 m.;
 J.R. McNeill and William H. McNeill, The human web: a bird's-eye view of world
history. New York; London: Norton, 2003 m.;
 Robert Bartlett, The making of Europe: conquest, colonization and cultural change,
950-1350. London: BCA, 1993 m.;
 Lynn White, Jr., Medieval Technology and Social Change, Oxford University Press,
1964 m.
Seminaras: Europos tarptautinės sistemos formavimasis ankstyvojoje modernybėje I (Karinės
revoliucijos ir geopolitinė interpretacijos). (03.17, 03. 18)
Literatūra:
Privaloma:
 Michael Roberts, „The Military Revolution, 1560-1660” kn. The military revolution
debate: readings on the military transformation of early modern Europe, Clifford J.
Rogers (sud.). Boulder: Westview Press, 1995 m., pp. 13-29;
 Jeremy Black, “A Military Revolution? A 1660-1792 Perspective” kn. The military
revolution debate: readings on the military transformation of early modern Europe,
Clifford J. Rogers (sud.). Boulder: Westview Press, 1995 m., pp. 95-111;
 Geoffrey Parker, „The making of strategy in Habsburg Spain: Philip II's"bid for
mastery" 1556-I598“, kn. The Making of Strategy: Rulers, States, and War,
Williamson Murray, MacGregor Knox, Alvin H Bernstein (sud.). Cambridge:
Cambridge University Press, 1994 m., pp. 115-150.
6
Rekomenduojama:
 Geoffrey Parker, „The Military Revolution, 1560-1660- A Myth?“ kn. The military
revolution debate: readings on the military transformation of early modern Europe,
Clifford J. Rogers (sud.). Boulder: Westview Press, 1995 m., pp. 37-49;
 Paul M. Kennedy, The Rise and Fall of the Great Powers. New York: Vintage
Books, 1989 m., pp. 31-55;
 J.H.Elliot, „Managing Decline: Olivares and the Grand Strategy of Imperial Spain“
kn. Grand strategies in war and peace, Paul M. Kennedy (sud.). New Haven;
London: Yale University Press, 1991 m., pp. 87-104.
 Meninis filmas Alatriste, 2006 m.
Seminaras: Europos tarptautinės sistemos formavimasis ankstyvojoje modernybėje II (klimato
kaitos, kultūrinių veiksnių svarbos interpretacijos) (03.21)
Literatūra:
Privaloma:
 Geoffrey Parker, „Crisis and Catastrophe: The Global Crisis of the Seventeenth
Century Reconsidered”, American Historical Review, Oct2008, Vol. 113 Issue 4, pp.
1053-1079 (EBSCO);
 John A. Lynn, „A quest for glory: The formation of strategy under Louis XIV, 166II7I5“, kn. The Making of Strategy: Rulers, States, and War, Williamson Murray,
MacGregor Knox, Alvin H Bernstein (sud.). Cambridge: Cambridge University
Press, 1994 m., pp. 178-204.
Rekomenduojama:
 Geoffrey Parker, „States Make War but Wars Also Break States“, The Journal of
Military History, 74 (January 2010), pp. 11-34;
 John A.Eddy, “THE ‘MAUNDER MINIMUM’ Sunspots and climate in the reign of
Louis XIV” kn. The General Crisis of the Seventeenth Century, Geoffrey Parker,
Lesley M.Smith (sud.). London, New York: Routledge, 1997 m., pp. 266-293;
 Hamish Scott, „Diplomatic culture in old regime Europe“, kn. Cultures of Power in
Europe during the Long Eighteenth Century, Hamish Scott, Brendan Simms (sud.).
Cambridge: Cambridge university press, 2007 m., pp. .
IV blokas: Tarptautinių santykių teorijų ir istorijos tarpusavio sąveika. Šios kurso dalies
tikslas yra susipažinti ir kritiškai įvertinti tai, kaip istoriniai faktai, jų interpretacijos yra
pasitelkiamos formuojant ar kritikuojant tarptautinių santykių teorijas. Ar valstybė kada nors
buvo vienintelė veikėja tarptautinėje arenoje? Kas yra galios balansas? Ar įmanoma tarptautinėje
arenoje santykius spręsti kompromiso ir diplomatijos būdu, o ne pasitelkiant jėgą. Atsakymų į
šiuos klausimus ir bus ieškoma seminarų diskusijose.
8 Savaitė
Paskaita: Šventosios Romos Imperijos dilema: Vokietijos žemės vs. Italijos miestai (03.24)
Literatūra:
 Steven Runciman, The Sicilian Vespers: a history of the Mediterranean world in the
later thirteenth century. Cambridge: Cambridge University Press, 2012 m.;
 Hendrik Spruyt, The sovereign state and its competitors: an analysis of systems
change. Princeton: Princeton University Press, 1994 m.;
7
 Jonathan Riley-Smith, David Luscombe (sud.), The New Cambridge Medieval
History. Volume IV c. 1024–c. 1198. Part II. Cambridge: Cambridge University
Press, 2006 m.;
Seminaras: Nevalstybinių veikėjų svarba (samdiniai, piratai, kt.) ir suvereniteto klausimas
(03.24, 03.28)
Literatūra:
Privaloma:
 Janice E. Thomson, Samdiniai, piratai ir suverenai: valstybės kūrimasis ir
eksteritorinė prievarta ankstyvojoje modernioje Europoje. Vilnius: Homo liber, 2006
m., pp. 11–53;
 N. Makiavelis, Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1992 m., pp. 51-58; 262-271.
Rekomenduojama:
 Deborah D. Avant, The market for force: the consequences of privatizing security.
Cambridge: Cambridge University Press, 2007 m., pp. 1-9, 16-30;
 David Parrott, The Business of War: Military Enterprise and Military Revolution in
Early Modern Europe. Cambridge: Cambridge University Press, 2012 m., pp. 307327;
 Philip G. Cerny, „Terrorism and the new security dilema“. Naval War College
Review, Vol. 58, Nr. 1,Winter, 2005, pp. 11-33;
 Michael Mallett, Mercenaries and their masters: warfare in renaissance Italy.
London: Bodley Head, 1974 m., pp. 76-106; 231-256;
 Deividas Šlekys, „Kaip piratai padėjo kurti valstybę“ knygos Janice E. Thomson
Samdiniai, piratai ir suverenai: valstybės kūrimasis ir eksteritorinė prievarta
ankstyvojoje modernioje Europoje recenzija. Politologija, 2008/2 (50), pp. 111-118.
9 savaitė
Paskaita: Tarptautinė politika ir globali prekyba ikimoderniais laikais (03.31)
Literatūra:
 Janet L. Abu-Lughod, Before European hegemony: the world system a.d. 1250-1350.
Oxford [Mass.]: Oxford University Press, 1989 m.;
 David Abulafia, The great sea: a human history of the Mediterranean. London: Allen
Lane, 2011 m.;
 J.R. McNeill and William H. McNeill, The human web: a bird's-eye view of world
history. New York; London: Norton, 2003 m.;
 Philip D. Curtin, Cross-cultural trade in world history. Cambridge: Cambridge
University Press, 1984 m.;
Seminaras: Prekyba vergais, cukrumi ir tarptaurinė politika (03.31, 04.04)
Literatūra:
Privaloma:
 Herbert S. Klein, „Economic aspects of the eighteenth-century Atlantic slave trade“,
kn. The Rise of merchant empires: long-distance trade in the early modern world,
1350-1750, James D. Tracy (sud.). Cambridge: Cambridge University Press, 1993 m.,
pp. 287-310;
8
 Malachy Postlethwayt, The African trade, the great pillar and support of the British
plantation trade in America. London: printed for J. Robinson, 1745 m., pp. 1-10;
 Sidney W. Mintz, Sweetness and power: the place of sugar in modern history. New
York: Penguin Books, 1986 m., pp. 32-73.
Rekomenduojama:
 Barbara L. Solow, „Capitalism and Slavery in the Exceedingly Long Run“, The
Journal of Interdisciplinary History, Vol. 17, No. 4, Caribbean Slavery andBritish
Capitalism (Spring, 1987), pp. 711-737 (JSTOR);
 Gilman M. Ostrander, „The Colonial Molasses Trade“, Agricultural History, Vol. 30,
No. 2 (Apr., 1956), pp. 77-84;
 Jeremy Black, Trade, Empire and British Foreign Policy,1689–1815: The politics of
a commercial state. London, New York: Routledge, 2007 m., pp. 121-160;
 Meninis filmas, Amistad, 1997 m.
10 savaitė
Paskaita: Kartografija ir tarptautinė politika ankstyvosios modernybės laikais (04.07)
Literatūra:
 Jordan Branch, The cartographic state: maps, territory, and the origins of
sovereignty. Cambridge: Cambridge University Press, 2014 m.;
 Jeremy Black, „Frontiers and Military History”, Journal of Military History, Oct2008,
Vol. 72 Issue 4, pp. 1047-1059;
 Jeremy Black, „Change in Ancien Régime International Relations: Diplomacy and
Cartography, 1650–1800“, Diplomacy & Statecraft, Volume 20, Issue 1, 2009, pp. 2029 (Taylor&Francis);
 Peter C. Perdue, „Boundaries, Maps, and Movement: Chinese, Russian, and
Mongolian Empires in Early Modern Central Eurasia“, The International History
Review, Vol. 20, No. 2 (Jun., 1998), pp. 263-286;
 Steven Seegel, Mapping Europe's borderlands: Russian cartography in the age of
empire. Chicago, Ill.; London: University of Chicago Press, 2012 m.
Paskaita: D. Britanijos ir Rusijos globalios konkurencijos ištakos: Očakovo krizė 1791 m.
(04.08)
Literatūra:
 Derek McKay, H.M.Scott, The Rise of the Great Powers, 1648-1815. Harlow,
London: Pearson Education, 1983 m., pp. 201-344;
 Paul W. Schroeder, The transformation of European politics, 1763-1848. Oxford:
Clarendon press, 1996 m., pp. 1-550;
 Paull. C. Webb, „Sea Power in the Ochakov Affair of 1791“, The International
History Review, Vol. 2, No. 1 (Jan., 1980), pp. 13-33;
 Allan Cunningham, „The Oczakov Debate“, Middle Eastern Studies, Vol. 1, No. 3
(Apr., 1965), pp. 209-237;
 M.S. Anderson, The Eastern question, 1774-1923: a study in international relations.
London; New York: Macmillan: St. Martin's Press, 1966 m.
9
Seminaras: Galios balanso interpretacijų aptarimas: Abiejų Tautų Respublikos padalijimai
(04.07, 04.11)
Literatūra:
Privaloma:
 H.M. Scott, The Emergence of the Eastern Powers, 1756-1775. Cambridge:
Cambridge University Press, 2001 m., pp. 187-224;
 Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (sud.), Lenkijos - Lietuvos valstybės padalijimų
dokumentai. I dalis, Sankt Peterburgo konvencijos. Vilnius: Versus Aureus, 2008 m.,
pp. 129-134, 154-156, 162-165;
 Paul W. Schroeder, The transformation of European politics, 1763-1848. Oxford:
Clarendon press, 1996 m., pp. 5-11.
Rekomenduojama:
 D. B. Horn, “The Diplomatic Revolution” kn. The New Cambridge Modern History,
Vol. 7, The Old Regime, 1713-63. Cambridge: Cambridge University Press, 1966 m.,
pp. 440-464;
 “Two essays on the balance of Europe”, London, 1720 m. kn. A collection of scarce
and valuable tracts. London: Printed for F. Cogan, at the Middle-Temple-Gate, Fleetstreet, 1751 m., pp. 297-308;
 M. S. Anderson, “Eighteenth-Century Theories of the Balance of Power” kn. Studies
in diplomatic history: essays in memory of David Bayne Horn, Ragnhild Marie
Hatton, M. S Anderson (sud.). London: Longman, 1970 m., pp. 183-198;
 Meninis filmas The Last of the Mohicans, 1992 m.
11 savaitė
Velykų atostogos
12 savaitė
Paskaita: Austrijos dilema (04.23)
Literatūra:
 Paul W. Schroeder, The transformation of European politics, 1763-1848. Oxford:
Clarendon press, 1996 m.;
 Henry Kissinger, Diplomatija. Vilnius: Pradai, 2003, pp. 70-156;
 Gordon A. Craig, Alexander L. George, Force and statecraft: diplomatic problems of
our time. Oxford: Oxford University Press, 2007 m., pp. 24-46;
 H.M. Scott, The Emergence of the Eastern Powers, 1756-1775. Cambridge:
Cambridge University Press, 2001 m.;
 A.J.P. Taylor, The struggle for mastery in Europe, 1848-1918. Oxford: Oxford
University Press, 1971 m.
Seminaras: Europos koncerto ilgalaikiškumo priežastys (04.25)
Literatūra:
Privaloma:
 Paul W. Schroeder, The transformation of European politics, 1763-1848. Oxford:
Clarendon press, 1996 m., pp. 517-582.
Rekomenduojama:
10
 Paul W. Schroeder, „Did the Vienna Settlement Rest on a Balance of Power?“. The
American Historical Review, Vol. 97, No. 3, Jun., 1992 m., pp. 683-706 (JSTOR);
 Gordon Craig, „The System of Alliances and the Balance of Power“, kn. The New
Cambridge Modern History, vol. 10, Cambridge: Cambridge University Press, 1960
m, pp. 246-273;
 Edward Ingram, „Bellicism as Boomerang: The Eastern Question during the Vienna
System“, kn. „The Transformation of European Politics, 1763-1848“: Episode or
Modeli n Modern History, Peter Kruger, Paul Schroeder (sud.). Munster: LIT, 2002
m., pp. 205-225;
 Robert Jervis, „A Political Science Perspective on the Balance of Power and the
Concert“, The American Historical Review, Vol. 97, No. 3, Jun., 1992 m., pp. 716724 (JSTOR).
13 savaitė
Paskaita: Didžiųjų valstybių konkurencija: 1905 m. - 1914 m. krizės (04.28)
Literatūra:
 Paul M. Kennedy, The Rise and Fall of the Great Powers. New York: Vintage
Books, 1989 m., pp. 194-276;
 Gordon A. Craig, Alexander L. George, Force and statecraft: diplomatic problems of
our time. Oxford: Oxford University Press, 2007 m.;
 Paul M. Kennedy, The rise of the Anglo-German antagonism, 1860-1914. Amherst
[N.Y.]: Humanity Books, 2010 m.;
 A.J.P. Taylor, The struggle for mastery in Europe, 1848-1918. Oxford: Oxford
University Press, 1971 m.;
 William L. Langer, The diplomacy of imperialism, 1890-1902. New York; London:
Knopf, 1935 m.;
 M.S. Anderson, The Eastern question, 1774-1923: a study in international relations.
London: Macmillan, 1968 m.;
 Hew Strachan, The First World War. v. 1. To Arms. Oxford, New York: Oxford
University Press, 2001 m.
Paskaita: 1914 m. - Europos momentas globalioje istorijoje (04.29)
Literatūra:
 Daniel R. Headrick, The tools of empire: technology and European imperialism in
the nineteenth century. New York; Oxford: Oxford University Press, 1981 m.;
 Daniel R. Headrick, Power over peoples: technology, environments, and western
imperialism, 1400 to the present. Princeton, N.J.; Woodstock: Princeton University
Press, 2010 m.;
 Bruce Vandervort, Wars of imperial conquest in Africa, 1830–1914. London: UCL
Press, 1998 m.;
 J.A. de Moor, H.L. Wesseling (sud.), Imperialism and war: essays on colonial wars
in Asia and Africa. Leiden: Brill, 1988 m.;
 John Ellis, The social history of the machine gun. London: Croom Helm, 1975 m.;
 J.R. McNeill, Mosquito empires: ecology and war in the Greater Caribbean, 16201914. Cambridge: Cambridge University Press, 2010 m.
11
Seminras: Pirmojo pasaulinio karo kilimo priežastys (04.28, 05.02)
Literatūra:
Privaloma:
 Richard Ned Lebow, Forbidden fruit: counterfactuals and international relations.
Princeton [N.J.]: Princeton University Press, 2010 m., pp. 69-99;
 H. J. Mackinder, „The Geographical Pivot of History“. The Geographical Journal,
Vol. 23, No. 4 (Apr.), 1904 m., pp. 421-437 (JSTOR);
 Eyre Crowe, „Memorandum on the Present State of British Relations with France and
Germany. Foreign Office, January 1, 1907“, knyg. G. P. Gooch, Harold Temperley
(sud.), British Documents on the Origins of the War. Vol. III, The Testing of the
Entente 1904—6. London: Printed and Published by His Majesty‘s Stationery Office,
1928 m., pp. 398-420.
Rekomenduojama:
 Hew Strachan, The First World War. v. 1. To Arms. Oxford, New York: Oxford
University Press, 2001 m., pp. 1-35;
 Paul W. Schroeder, „World War I As Galloping Gertie: A Reply to Joachim Remak“.
Journal of Modern History, v.44, 1977 m., pp. 319-345 (JSTOR);
 Stephen Van Evera, „The Cult of the Offensive and the Origins of the First World
War“. International Security, Vol. 9, No. 1 (Summer), 1984 m., pp. 58-107 (JSTOR).
V blokas: Diplomatijos formos ir būdai. Šioje kurso dalyje bus kalbama apie skirtingas
diplomatijos formas. Seminarų metu bus diskutuojama ir aptariamos nuolaidžiavimo
(appeasement) ir prievartinės (coercive) diplomatijos formos, jų istorinė raida.
14 savaitė
Paskaita: Britų kontinentinio įsipareigojimo dilemos. (05.05)
Literatūra:
 Paul M. Kennedy, The rise of the Anglo-German antagonism, 1860-1914. Amherst
[N.Y.]: Humanity Books, 2010 m.;
 Michael Howard, The continental commitment: the dilemma of British defence policy
in the era of the two world wars. Harmondsworth: Penguin, 1974 m.;
 James Jackson, The Committee of Imperial Defence, The Foreign Office and the drift
to a continental commitment: a study in British policy making, 1902-1914.
Ilfracombe: Arthur H. Stockwell, 2002 m.;
 Jeremy Black, The continental commitment: Britain, Hanover and interventionism
1714-1793. London: Routledge, 2005 m.;
 Keith Neilson, Greg Kennedy (sud.), The British way in warfare: power and the
international system, 1856-1956: essays in honour of David French. Burlington:
Ashgate, 2010 m;
 Zara Steiner, The lights that failed: European international history, 1919-1933.
Oxford; New York: Oxford University Press, 2005 m.;
 Zara Steiner, The triumph of the dark: European international history 1933-1939.
Oxford: Oxford University Press, 2011 m.
12
Seminaras: Nuolaidžiavimo politikos dilemos (05.05, 05.09)
Literatūra:
Privaloma:
 Cato, Guilty Men. London: Victor Gollancz Ltd, 1940 m., pp. 43-65;
 Winston Churchill, The Gathering Storm. New York: RosettaBooks, 2002 m., pp.
353-379;
 Paul M. Kennedy, Strategy and diplomacy, 1870-1945: eight studies. London:
Fontana Press, 1989 m., pp. 13-39;
Rekomenduojama:
 Stephen R. Rock, Appeasement in International Politics. Lexington: University Press
of Kentuky, 2000 m., pp. 1-23;
 Sidney Aster, „Appeasement: Before and After Revisionism”. Diplomacy &
Statecraft, 2008 m., 19:3, pp. 443-480 (Taylor&Francis).
15 savaitė
Paskaita: Tarptautinė politika tarpukaryje ir nusiginklavimo režimų ištakos (05.12)
Literatūra:
 Paul Dukes, The USA in the making of the USSR: the Washington Conference, 19211922, and 'uninvited Russia'. London: Routledge, 2012 m.;
 Sadao Asada, From Mahan to Pearl Harbor: The Imperial Japanese Navy and the
United States. Annapolis, Maryland: Naval Institute Press, 2006 m.;
 Erik Goldstein, John Maurer (sud.), The Washington Conference, 1921-22: naval
rivalry, East Asian stability and the road to Pearl Harbor. Ilford: Cass, 1994 m.;
 Robert Gordon Kaufman, Arms control during the pre-nuclear era: the United States
and naval limitation between the two world wars. New York: Columbia University
Press, 1990 m;
 Richard W. Fanning, Peace and disarmament: naval rivalry & arms control, 19221933. Lexington: University Press of Kentucky, 1995 m.;
 B.J.C. McKercher (sud.), Anglo-American relations in the 1920s: the struggle for
supremacy. Basingstoke: Macmillan, 1991 m.;
 Gordon A. Craig, Alexander L. George, Force and statecraft: diplomatic problems of
our time. Oxford: Oxford University Press, 2007 m., pp. 70-109.
Seminaras: Prievartinė diplomatija (05.12, 05.16)
Literatūra:
Privaloma:
 Gordon A. Craig, Alexander L. George, Force and statecraft: diplomatic problems of
our time. Oxford: Oxford University Press, 2007 m., pp.198-219;
 Akira Iriye, Power and Culture: The Japanese-American War, 1941-1945.
Cambridge, London: Harvard University Press, 1981 m., pp. 1-35.
Rekomenduojama:
 Paul G. Lauren, „Theories of Bargaining with Threats of Force: Deterrance and
Coercive Diplomacy“ kn. Diplomacy: New Approaches in History, Theory and
Policy, Paul G. Lauren (sud.). New York: The Free Press, 1979 m., pp. 183-203;
13
 Akira Iriye, The origins of the Second World War in Asia and the Pacific. London,
New York: Longman, 1991 m., pp. 140-185;
 Sadao Asada, From Mahan to Pearl Harbor: The Imperial Japanese Navy and the
United States. Annapolis, Maryland: Naval Institute Press, 2006 m., pp. 233-296;
 Michael A. Barnhart, „The Origins of the Second World War in Asia and Pacific:
Synthesis Impossible?“. Diplomatic History, Vol. 20, No. 2 (Spring), 1996 m., pp.
241-260 (EBSCO).
VI blokas: Didžiųjų valstybių užsienio politikos tradicijos. Paskutinėje kurso dalyje bus
diskutuojama apie JAV ir Rusijos užsienio politikos tradicijas. Seminarų metu bus bandoma
išsiaiškinti ar galima kalbėti apie tam tikrus valstybių užsienio politikos „kodus“, skiriamuosius
bruožus, kurie nekinta šimtmečiais.
16 savaitė
Paskaita: Didieji debatai JAV ir NATO raida (05.19)
Literatūra:
 John S. Duffield, Power rules: the evolution of NATO's conventional force posture.
Stanford: Stanford University Press, 1995 m.;
 Phil Williams, The Senate and US troops in Europe. London: Macmillan, 1985 m.;
 Ted Galen Carpenter, „United States' NATO Policy at the Crossroads: The 'Great
Debate' of 1950-1951“, The International History Review, Vol. 8, No. 3 (Aug., 1986),
pp. 389-415;
 John Lewis Gaddis, Strategies of containment: a critical appraisal of American
national security policy during the Cold War. Oxford, New York: Oxford univeristy
press, 1982 m., pp. 267-358.
Seminaras: Rusijos užsienio politikos tradicijos (05.19, 05.23)
Literatūra:
Privaloma:
 Robert Legvold (sud.), Russian foreign policy in the twenty-first century and the
shadow of the past. New York [N.Y.]: Columbia University Press, 2007 m., pp. 77133.
Rekomenduojama:
 Alfred J. Rieber, „Persistent factors in Russian foreign policy: an interpretive essay“,
kn. Imperial Rusian Foregn Policy, High Ragsdale, (sud.). Cambridge: Cambridge
University Press, 1993 m., pp. 315-359;
 Andrei P. Tsygankov, Russia‘s Foreign Policy: Change and Continuity in National
Identity. Lanham: Rowman & Littlefield, 2006, pp. 1-29.
 Fleming Splidsboel-Hansen, „Past and Future Meet: Aleksandr Gorchakov and
Russian Foreign Policy“. Europe-Asia Studies, Vol. 54, No. 3, 2002, pp. 377–396
(Taylor&Francis);
 Ingmar Oldberg, „Aims and Means in Russian Foreign Policy“, kn. Russian foreign
policy in the 21st mentury, Roger E. Kanet (sud.). Basingstoke, New York: Palgrave
Macmillan, 2010 m., pp. 30-58.
14
17 savaitė
Paskaita: Stalo teniso diplomatija ir Kinijos atvėrimas (05.26)
Literatūra:
 William Burr (sud.), The Kissinger Transcripts: The Top Secret Talks with Beijing
and Moscow. New York: New Press, 1999 m.;
 Margaret MacMillan, Nixon and Mao: The Week That Changed the World. New
York: Random House, 2007 m.;
 Mayumi Itoh, The origin of ping-pong diplomacy: the forgotten architect of Sino-U.S.
rapprochement. New York: Palgrave Macmillan, 2011 m.;
 Henry Kissinger, On China. New York; London: Penguin Press. 2011 m.
Seminaras: JAV užsienio politikos tradicijos (05.26, 05.30)
Literatūra:
Privaloma:
 Henry Kissinger, Diplomatija. Vilnius: Pradai, 2003 m., pp. 24–48.
 Walter R. Mead, Special Providence: American Foreign Policy and How it Changed
the World. Routledge: New York, London, 2002 m., pp. 77-98;
 Walter A. McDougall, Promised land, crusader state: the American encounter with
the world since 1776. Boston: Houghton Mifflin, 1997 m., pp. 1-12.
Rekomenduojama:
 Robert Kagan, „End of Dreams, Return of History“. Policy Review, No. 144,
August/September, 2007 m., pp. 17-44;
 John Lewis Gaddis, Surprise, Security and the American Experience. Cambridge and
London: Harvard University Press, 2004 m., pp. 1–50.
Rašto darbai ir komentarai
Šio kurso rašto darbo tikslas yra dvejopas: supažindinti studentus su proceso sekimo metodu ir jį
pritaikyti analizuojant konkretų istorinį įvykį. Studentai per pirmas dvi semestro savaitės (iki
2014 m. vasario 17 d.) turės susiskirstyti į 29 grupes po 4-5 asmenis. Kiekviena grupė iš pateikto
temų sąrašo pasirinks vieną ir turės parašyti 15 psl. kolektyvinį rašto darbą. Rašto darbus ta pačia
tema dvi ir daugiau grupių negalės rašyti. Studentai turės išanalizuoti ir aptarti atskiras priežastis,
veiksnius, nulėmusius 1756 m. ir 1906 m. diplomatines revoliucijas, kontraversišką Versalio
taikos sutartį 1919 m. bei Šaltojo karo pradžią. Literatūra, reikalinga atlikti tyrimą, studentams
bus pateikta (apie 500 psl. kiekvienai temai), tačiau studentai privalės surasti ir papildomų
informacijos šaltinių. Rašto darbus į metodinį kabinetą (201 kab.) reikės atnešti 2014 m.
balandžio 4 d.
Rašto darbus taip pat reikės įkelti į Virtualią mokymosi aplinką. Kiekvienas studentas iki 2014 m.
balandžio 11 d. privalės perskaityti visus su jų tema (1756 m. diplomatinė revoliucija, 1907 m.
diplomatinė revoliucija, Taika sugriovusi taiką ir Šaltojo karo pradžia) susijusius kolegų darbus ir
Virtualioje mokymosi aplinkoje pateikti ne didesnę kaip 3 psl. glaustą kritinę analizę/komentarą.
15
Pranešimų temos:
I. 1756 m. diplomatinė revoliucija
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Hanoverio galvosūkis arba britų kontinentinė politika.
Amerikos kolonijos ir britų globalios politikos gimimas.
Austrijos geopolitinių prioritetų kaita.
Rusija - trūkstama grandis.
Prūsiškas geopolitikos ir ambicijų įkaitas.
Prancūzija – nepatenkintas Europos hegemonas.
Cukriniai sapnai arba Prancūzijos kolonijų politika.
II. 1907 m. diplomatinė revoliucija
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Trijų Imperatorių lyga – aljansų politikos pradžia.
Fašodos incidentas.
Britų jūrinės politikos persitempimas.
Apgaulingas Didysis žaidimas Azijoje.
Rusijos-Japonijos karas.
D. Britanijos ir Vokietijos ginklavimosi varžybos.
Vokietijos karo planai arba karo dviem frontais baimė.
III. Taika sugriovusi taiką (Versalis 1919 m.)
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Karo kaltės klauzulė – taiką sugriovęs reikalavimas.
Reparacijų ir karo skolos klausimas: ekonomika vs. geopolitika
W. Vilsonas ir Tautų lygos idėja.
Prancūzijos laimėtas nesaugumas.
Nepamatuoti vokiečių lūkesčiai.
Britų imperinės dilemos.
Britiškų rinkiminių pažadų spąstai.
Rusiškasis vaiduoklis
IV. Šaltojo karo pradžia
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Konfrontacija tarp Rytų ir Vakarų - neišvengiama komunizmo pasekmė.
Nepamatuotos JAV ambicijos
Atominė bomba ir Šaltojo karo pradžia.
Britų ir Sovietų nesutarimai dėl Irano.
Tolimųjų Rytų dalybų klausimas.
Vakarų provokacija – Maršalo planas
Ringas kovai - dekolonizacijos procesas.
16
Related documents